Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigalioję kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje. Pagal naują susisiekimo ministro įsakymo redakciją elektromobilių įkrovimo stotelės galės būti įrengiamos arčiau kelių, taip sudarant palankesnes sąlygas spartesnei ir patogesnei infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje.
„Elektromobiliais važiuojančių žmonių kasmet daugėja, todėl infrastruktūra turi vystytis kartu su realiais poreikiais ir Europos Sąjungos nustatytomis kryptimis. Šiuo sprendimu šaliname perteklines kliūtis ir sudarome sąlygas įkrovimo tinklui sparčiau plėstis prie pagrindinių šalies kelių, suteikiant gyventojams daugiau galimybių renkantis elektromobilį kasdienėms ir ilgesnėms kelionėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pagal atnaujintą tvarką, elektromobilių įkrovimo stotelės gali būti įrengiamos arčiau kelių. Magistralinių ir krašto kelių atveju leidžiamas mažesnis nei 30 metrų atstumas nuo kelio briaunos, o rajoninių kelių – mažesnis nei 20 metrų. Kartu numatyti ir saugumo reikalavimai – įkrovimo stotelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 4 metrai nuo kelio juostos ribos, išlaikant laisvos nuo kliūčių zonos atstumą. Taip pat būtina sudaryti sutartį su kelio valdytoju dėl jų įrengimo ir galimo iškėlimo.
Pasak kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, šie pakeitimai rodo aiškų požiūrio į elektromobilių įkrovimo tinklą pokytį – ji tampa natūralia ir svarbia transporto sistemos dalimi.
„Iki šiol kelių apsaugos zonos buvo viena didžiausių „nematomų sienų“ elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Naujas reglamentavimas aiškiai įtvirtina, kad elektromobilių įkrovimo stotelės pripažįstamos būtina, mažos rizikos infrastruktūra, kuri gali būti įrengiama arčiau kelio, laikantis saugumo reikalavimų ir sprendinius suderinus su kelio valdytoju“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Reglamentavimo supaprastinimas sudaro palankesnes sąlygas greitesniam projektų įgyvendinimui, mažina biurokratinę naštą ir suteikia galimybę įkrovimo stoteles įrengti patrauklesnėse, didesnius transporto srautus generuojančiose vietose. Tai taip pat atveria kelią efektyvesnei partnerystei tarp investuotojų ir kelių infrastruktūros valdytojo.
„Nauda akivaizdi ir eismo dalyviams – daugiau įkrovimo stotelių atsiras ne tik miestuose, bet ir pagrindiniuose šalies keliuose, o tai leis patogiau planuoti ilgesnes keliones, taupyti laiką ir ilgalaikėje perspektyvoje mažinti kelionių kaštus“, – sako M. Gedaminskas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, nors kol kas elektromobilių skaičius Lietuvoje dar nedidelis, grynieji Lietuvos keliais važinėjantys elektromobiliai sudaro tik apie 1,3 proc. visų Lietuvoje registruotų M1 klasės automobilių, pastebima, kad kasmet elektromobilių pardavimai smarkiai viršija praėjusių metų pardavimus.
„2025 metai buvo rekordiniai pagal elektromobilių pardavimus Lietuvoje. Tobulėjant technologijoms, elektromobiliams pingant, o naftos produktams vis brangstant, nėra jokių priežasčių, kad ši tendencija turėtų keistis. Prie šių pokyčių turi prisitaikyti ir elektromobilių viešo krovimo infrastruktūra.
Čia matome abipusę priklausomybę: elektromobilius žmones perka tik tada, kai žino, kad jį pakrauti keliuose bus paprasta, elektromobilių krovimo stotelių tinklas bus tankus, o jose nebus eilių. Ir atvirkščiai: į elektromobilių krovimo infrastruktūrą finansiškai naudinga investuoti tik tokiu atveju, jei į naują viešo krovimo stotelę krautis atvažiuos daug elektromobilių.
Todėl kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai yra labai laiku, padaryti išmintingai įvertinant ne tiek esamą, kiek ateities poreikį, kuris bus po 2–3 metų. Kaip tik tiek užtruks įrengti daug naujų viešo elektromobilių krovimo stotelių patogiausiose elektromobilių vairuotojams vietose mūsų keliuose“, – sako M. Nagevičius.
Šis sprendimas svarbus ir tarptautiniame kontekste – jis prisideda prie klimato tikslų įgyvendinimo, stiprina Lietuvos konkurencingumą Baltijos regione ir padeda efektyviau panaudoti Europos Sąjungos investicijas tvaraus transporto plėtrai.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą ir plėtrą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
