Siekdamos išvengti mokesčių valstybei, nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės stengiasi apie įsigytas arba parduotas patalpas ir sudarytus sandorius pamiršti.
Rizika už du milijonus
Vakar Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė išaiškinusi atvejį, kai nuo valstybės buvo bandoma nusukti daugiau kaip 2 mln. litų. Tokia suma atsirado, kai bendrovė vienoje vaizdingoje vietoje pardavė devynias įrengtas, tačiau negyvenamas patalpas, bet sandorio nedeklaravo ir taip stengėsi išvengti pridėtinės vertės mokesčio.
Pasak inspekcijos viršininko pavaduotojo Mindaugo Almanto, tai, kad bendrovė pardavusi patalpas nedeklaravo sandorio, paaiškėjo visiškai atsitiktinai, patikrinus jos veiklą. „Tada ir nustatėme, kad daugiau nei už 13,5 mln. litų turto pardavusi bendrovė mokesčių nesumokėjo. Kai buvo atliktas patikrinimas, įmonė patikslino PVM deklaraciją ir papildomai turėjo sumokėti daugiau kaip 2 mln. litų nesumokėtų mokesčių”, – „Vilniaus dienai” sakė M.Almantas.
Inspekcijos atstovo teigimu, kol tyrimas dar nebaigtas, sukčiauti bandžiusios bendrovės pavadinimas neskelbiamas. „Jie prisipažįsta, kad elgėsi neteisėtai, ir iškart suskubo taisyti savo klaidas. O tai jau didelis pliusas”, – sakė M.Almantas.
Dalį skolos valstybės biudžetui bendrovė jau sumokėjo, dėl likusios sumos inspekcija atlieka išieškojimo veiksmus.
Sukasi, kaip sugeba
Šiek tiek kitokį būdą nuslėpti mokesčius rado viena Klaipėdos bendrovė. Dar 2007 m. pavasarį už beveik pustrečio milijono litų įsigijusi keturis naujos statybos butus miesto centre esančiame verslo centre bendrovė šį pirkinį įtraukė į įmonės ataskaitą ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Nesumokėtų mokesčių suma gana įspūdinga – 440 tūkst. litų.
Pasak Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Andrejaus Cukanovo, bendrovė nuo pat butų įsigijimo dienos juose nieko nedarė, nors jie ir buvo visiškai įrengti bei apstatyti. Beje, skirtingai nei vilniečiai, klaipėdiečiai savo klaidų taisyti ir mokesčių mokėti neskuba. Jie teigia esą butai skirti parduoti, todėl visi mokesčiai bus sumokėti vėliau, kai sandoris bus įvykdytas.
Patikrinus paaiškėjo, kad ir būsimi pirkimo–pardavimo sandoriai kelia įtarimą. Nustatyta, kad butai buvo skirti parduoti su įmone susijusiems asmenims be pridėtinės vertės mokesčio. Nors bendrovė ir neskuba mokėti, ištaisyti klaidingas PVM deklaracijas ir atsiskaityti su valstybės biudžetu jai teks. „Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos skelbia, kad paaiškėjus, jog prekės ir (ar) paslaugos yra skirtos PVM neapmokestinamai veiklai, atskaitytas PVM turi būti sugrąžintas į biudžetą tą mėnesį, kai paaiškėja minėtos aplinkybės. Todėl šiuo atveju į PVM atskaitą įtraukta įsigytų butų, skirtų PVM neapmokestinamai veiklai, pirkimo PVM suma privalėjo būti patikslinta. Bendrovė sutiko su mokesčių administratoriaus reikalavimu patikslinti PVM deklaracijas ir padidino mokėtiną į biudžetą PVM beveik puse milijono litų”, – sakė A.Cukanovas.
Sukčiavimų daugėja
Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija per keturis paskutinius mėnesius išaiškino 25 panašius atvejus, kai perkant turtą, skirtą ne įmonės veiklai, o asmeniniams poreikiams tenkinti, pirkimo PVM buvo neteisėtai įtraukiamas į PVM atskaitą. Nesumokėta į biudžetą mokesčių suma buvo didesnė nei milijonas litų.
Neskubama mokėti mokesčių ir už jau parduotą nekilnojamąjį turtą – per minėtą laikotarpį vien Klaipėdos apskrityje išaiškinta 11 tokių atvejų, kai įmonės laiku nedeklaravo ir nesumokėjo daugiau nei milijono litų pardavimo PVM. Pavyzdžiui, viena uostamiesčio bendrovė, dar pernai gegužę pardavusi milijono litų vertės žemės sklypą, skirtą gyvenamajai statybai, delsė sumokėti per 180 tūkst. litų šio mokesčio. Už tokį „užmaršumą” jos vadovui skirta administracinė nuobauda.
M.Almanto teigimu, ekonominiu sunkmečiu susimažinti mokesčius bando vis daugiau įmonių.
