Dalis gyventojų, ieškančių būsto, nė nežino, kad jų nekilnojamojo turto tarpininkas neturi jokios licencijos. Tiesa, jos turėti toks tarpininkas ir negali, nes šiuo metu mūsų šalyje nekilnojamojo turto (NT) agentūrų veikla šalyje nėra reglamentuota.
Pinigai už nieką
Dienraščio skaitytoja Aistė (tikri vardas ir pavardė redakcijai žinomi) įsitikino, kad buto paieškos reikalauja budrumo ir šaltų nervų dėl atsainaus NT tarpininkų darbo.
Ieškodama pasiūlymų išsinuomoti butą Aistė NT skelbimų tinklalapyje aptiko skelbimų, siūlančių tą patį butą, tačiau už skirtingą kainą. „Pamačiusi, kad skelbimuose yra tas pats butas, savaime suprantama, atkreipiau dėmesį į pigesnį, nors ir nedaug, pasiūlymą“, – sakė ji.
Aistė susitiko su tarpininku ir buto šeimininku ir, kaip įprasta, apžiūrėjo butą. Vis dėlto susitikimo pabaigoje ji su šeimininku rankomis nesukirto, nes šis butą norėjo išnuomoti brangiau nei skelbime. Mergina turėjo apsispręsti iki vakaro, ar nuomosis butą brangiau, nei ketino. Jau po kelių valandų ji paskambino tarpininkui ir, sužinojusi apie mažesnę kainą, pasiūlymą priėmė, o butą rezervavo.
Pasak moters, kitą dieną tarpininkas paprašė užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas ir ji, nieko neįtardama, sutartą sumą sumokėjo.
„Atvykus pasirašyti sutarties šeimininkai pareikalavo didesnės nuomos kainos. Bandžiau aiškinti, kad tarpininkas sakė sutaręs mažesnę kainą, bet šeimininkai patikino, jog su jais dėl to nebuvo tartasi.
Be to, jie net kelis kartus užsiminė, kad po 15 minučių apžiūrėti buto atvyks kiti žmonės. Supratau, kad tarpininkas ne tik nesusitarė dėl kainos, bet net ir nerezervavo buto. Priimti sprendimą turėjau jausdama spaudimą ir nedelsdama“, – pasakojo pirkėja.
Taip pat paaiškėjo, kad apie mažesnę buto nuomos kainą šeimininkai niekuomet nesvarstė, be to, tame pačiame NT skelbimų tinklalapyje esą buvo įkėlę skelbimą su tokia pačia buto nuomos kaina, tik be tarpininko mokesčio.
Gali dirbti bet kas
„Tarpininkas neatliko jokio darbo: jis ne tik mane apgavo, bet net nedalyvavo pasirašant sutartį. Be to, turiu įtarimų, kad kai kurie tarpininkai pelnosi nesąžiningai: įkelia buto mažesne kaina skelbimą, tikėdamiesi atkreipti klientų dėmesį, o su šeimininkais dėl mažesnės kainos nusiderėti.
Jei nepavyksta, be atsikalbinėjimų klientui grąžina pusę sumos. Tačiau už ką jiems atitenka kita pusė?“ – svarstė Aistė. Tarpininkas jai pasiūlė grąžinti pusę tarpininkavimo mokesčio.
Dėl nesusipratimų ir nekokybiškų paslaugų Aistė iš tarpininko pareikalavo visų jam sumokėtų pinigų. Anot jos, nors tarpininkas ilgai gynėsi, dar tą pačią dieną pažadėjo sugrąžinti visą sumokėtą tarpininkavimo mokestį.
Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius Rimas Kirdulis pabrėžė, kad daugiausia galimybių nesąžiningai ar nekokybiškai teikti NT tarpininkavimo paslaugas atsiranda dėl kontrolės stygiaus: „NT agentūrų veikla Lietuvoje nėra licencijuojama, o NT tarpininku gali dirbti bet kas. Dėl to turime visą spektrą įvairių įmonių ir pavienių fizinių asmenų, kurie veikia turėdami individualios veiklos pažymėjimus.“
Jo teigimu, susidūrę su NT tarpininkų atsainumu ar nesąžininga veikla žmonės paprastai numoja ranka.
„Klausimą, kur reikėtų kreiptis susidūrus su tarpininkų nesąžininga veikla, per 8 darbo metus girdėjau vos porą kartų. Tai rodo, kad žmonės dažniausiai nesuka galvos, nusispjauna, nes nesitiki galintys išsikovoti tiesą arba ką nors atgauti. Tačiau labai principingas žmogus turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – sakė R. Kirdulis.
Visada gali pasiteisinti
Vis dėlto, kaip sakė NT tarpininkas Kęstutis Šimkūnas, kartais nepasitikėjimą tarpininkais paskatina ir nesusipratimai. Pavyzdžiui, keliuose skelbimuose nurodyta skirtinga kaina esą pasitaiko dėl nutrūkusio tarpininkų bendravimo su užsakovais.
„Tai yra natūralus dalykas. Būna, kad iš pradžių tarpininkas bendrauja su užsakovais, tačiau vėliau bendravimas nutrūksta. Todėl užsakovas pakeičia kainą, o tarpininkas skelbime nurodo ankstesniąją“, – sakė jis.
Anot K. Šimkūno, taip pat pasitaiko atvejų, kai tarpininkai dėl įvairių priežasčių pasikeičia ir atnaujinta informacija naujo tarpininko pasiekti nespėja.
Tačiau įrodyti, kad tarpininkavimo paslaugos buvo nekokybiškos, nėra paprasta, nes tarpininko darbas, kaip sakė K. Šimkūnas, priklauso nuo individualaus susitarimo.
Tarpininko funkcijos paprastai nurodomos kliento ir tarpininko sutartyje, kita vertus, sutartis sudaroma ne visada. Todėl vartotojas, reikalui esant, pareikalauti formalaus paslaugų įteisinimo turėtų pats.
Apsisaugoti žinojimu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, šiemet sulaukta vieno vartotojo skundo dėl NT agentūros veiklos. Vartotojas skunde nurodė, kad bendrovė nesuteikė paslaugų, už kurias buvo iš anksto sumokėta.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto Vito Jono Ūso teigimu, ginčas tą kartą buvo išspręstas taikiai – vartotojui už nesuteiktas paslaugas buvo grąžinti pinigai, o atlikus tyrimą Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas esą nenustatytas.
„Nesąžiningą ar apgaulingą veiklą vykdančių įmonių pasitaiko įvairiose srityse, todėl vartotojams patariama prieš užsisakant NT agentūrų paslaugas (ypač internetu) pasidomėti įmonių patikimumu, paieškoti kitų vartotojų atsiliepimų internete ar vartotojų teises ginančių valstybės institucijų interneto tinklalapiuose, skolų išieškojimo biuruose, taip pat pasitikrinti, ar įmonė nėra bankrutavusi“, – sakė V. J. Ūsas.
Jis taip pat pabrėžė, kad patartina išsaugoti laiškus agentūros darbuotojams bei šių atsakymus ir mokėjimą patvirtinančius dokumentus – turėti įrodymų yra būtina, norint apginti savo teises.
