Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti Seimo nutarimo projektą dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Šiuo projektu numatoma papildomomis naujomis perdavimo sistemos linijomis sujungti rytinę ir vakarinę Lietuvos elektros energetikos sistemos dalis (nuo Panevėžio iki Darbėnų), taip padidinant energetinį saugumą, užtikrinant patikimą elektros energijos perdavimą ir sudarant reikalingas sąlygas jūros vėjo bei sausumos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir integracijai. Planuojama, kad Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektas pilnai galėtų būti užbaigtas iki 2034 m.
„Pradedame naują elektros perdavimo tinklo plėtros etapą, reikalingą stabiliam ir patikimam nacionalinės elektros energetikos sistemos veikimui, integruojant didelius atsinaujinančios energijos išteklių kiekius. Šis projektas turės didelę reikšmę galios srautų optimaliam paskirstymui tarp vakarinėje šalies dalyje esančių ir planuojamų didelių elektros energijos generavimo šaltinių kaip jūros vėjo parkai bei rytinėje Lietuvos dalyje esančių elektros vartojimo centrų su augančiu elektros energijos vartojimo poreikiu“, sako Energetikos ministras Dainius Kreivys.
Prognozuojama, kad 2030 metų elektros energijos gamybos pajėgumai elektros energijos tinkle reikšmingai padidės. Tokie esminiai generacijos struktūros pokyčiai lems ir elektros srautų persiskirstymą – vakarų Lietuvoje prie tinklų jungiama daugiau vėjo generacijos pajėgumų, o rytų Lietuvoje jungiama daugiausia generacijos pajėgumų iš saulės šviesos energijos elektrinių parkų.
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektas susidės iš: naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša (ilgis ~170 km.), naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša (ilgis ~ 72 k,.) ir 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statybos.
Įgyvendinus projektą būtų suformuotas vidinis Lietuvos aukštos įtampos tinklo linijų ryšys šiaurinėje Lietuvos dalyje. Tai leistų užtikrinti geresnes sąlygas AEI elektrinių pagamintos elektros energijos perdavimui per Lietuvos elektros energetikos sistemą bei pasiruošta užtikrinti naujų technologijų (vandenilio gamybos elektrolizės būdu ir kt.) vartotojų elektros poreikį. Šios naujos infrastruktūros vystymas be kita ko leis išlaikyti patikimą energetikos sistemos veikimą sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais, kartu vystant vietinius elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Įgyvendinus projektą pagerės elektros rinkos integracija dėl padidinto pralaidumo su Latvijos elektros perdavimo sistema (abiejomis kryptimis). Kartu bus užtikrintas elektros perdavimo patikimumas bei kokybė dideliems Šiaurės vakarų Lietuvos regiono elektros vartotojams.
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos, būtų sudarytos prielaidos užtikrinti sklandų šio strateginio energetikos projekto planavimą ir įgyvendinimą.