Vienas iš Mokyklos gatvės bendrabučio tipo daugiabučių jau antrą mėnesį patogumų spektru nedaug primena gyvenamąjį būstą: prasidėjus prausyklų rekonstrukcijai, čia nebeliko tualetų ir dušų.
Liepą prasidėjo vienos iš dviejų namo laiptinių prausyklų rekonstrukcija. Jos metu visose penkiuose laiptinės aukštuose atsiras modernesni sanitariniai mazgai su dušais, klozetais ir kriauklėmis, naujas vandentiekio vamzdynas.
Didelio remonto kaina – ne tik 220 tūkst. litų suma, kurią išsimokėtinai turės padengti gyventojai, bet ir varginantys nepatogumai.
Dalis kaimynų džiaugiasi tvarkingų prausyklų vizija ir, sukaupę kantrybę, perkasi vandenį parduotuvėje, nešvarų kibirėliais nešasi išsipilti į atokesnį žolyną, o higienos reikalų tvarkyti prašosi į namus pas draugus ar gimines. Kiti stebisi, jų manymu, pernelyg ištęstais darbų terminais.
Nesulaukia rezultato
Estetiškumu nepasižyminčio bendrabučio koridoriaus gale simboliškai riogso kažkodėl čia paliktas senasis klozetas. Atlikti gamtinių reikalų namuose dabar nėra kur. Prausyklos patalpose – tuščia, čia tvarkomas vandentiekis, klojamos izoliacinės medžiagos. Dienraščio korespondentams apsilankius name darbininkai tvarkė rūsyje esantį vamzdyną.
Atsukus čiaupą virtuvėje, iš jo garuodamas bėgo kone verdantis vanduo. Anot gyventojų, kurie kreipėsi į „Vakarų ekspreso” redakciją prašydami pasidomėti jų bėdomis, šitokia keistenybė – jau ne pirmą dieną.
Kelios pašnekovės tikino rinkusios parašus tam, kad prie namo rekonstrukcijos laikotarpiu būtų pastatytas biotualetas, tačiau jo kažkodėl nesulaukusios.
„Mokėti už remontą reikės žvėriškus pinigus – kiekvienam butui maždaug po 500 litų per mėnesį visus metus, o rezultato vis nematyti”, – guodėsi gyventojai.
Mėto pro langus
Kita moteris, prisistačiusi Jelena, teigė turinti kiek kitokią nuomonę apie namo situaciją. Pasak ketverius metus jame gyvenančios klaipėdietės, nevalyvi, apsileidę kaimynai patys įpratę gyventi taip, kad kelių mėnesių nepatogumai palyginti su jų įpročiais – tikras menkniekis.
„Jeigu žmonės patys būtų tvarkingi, pusės namui aktualių problemų nebeliktų. Pamatytumėte, kaip baisiai atrodė tie klozetai ir dušai iki rekonstrukcijos – žado netektumėte, – pasakojo moteris. – Ir dabar kiti įsigudrina buitines atliekas ir nešvarų vandenį išpilti pro langus, mėto pro juos viską, kas tik nereikalinga – maisto likučius, panaudotas higienos priemones ir taip toliau. Apie kokius nepatogumus jie kalba?”
Stoviniuojant prie namo, prasivėrė vienas iš langų ir jame pasirodęs senukas žemėn nusviedė agurką. Tuo metu ant gretimo buto palangės užsikabarojo du kelerių metukų vaikai. Pavojingai išsitiesęs visu ūgiu, vienas iš jų juokdamasis rankutėmis beldė į išklibusiame rėme įstatytą apmusijusį stiklą. Po minutės vaikams už nugarų užriaumojo suaugusysis ir nugriebė pravirkusius mažylius nuo palangės.
Nepagrįsti priekaištai
Mokyklos g. 23 namą administruojančios bendrovės „Klaipėdos bendrabutis” direktoriaus pavaduotoja Daiva Gelžinienė, paklausta apie remonto darbų terminus, teigė, jog visas projektas bus įgyvendintas iki lapkričio 1-osios, o klozetai namuose atsiras kur kas anksčiau – jau artimiausiomis savaitėmis.
Iš čiaupo bėgantis vien karštas vanduo, pasak jos, laikinas dalykas – esą darbininkai remontuodami vamzdyną užsuka šalto vandens vamzdžius, bet tik trumpam.
„Rekonstrukcija prasidėjo vasarą, nes daug kas iš gyventojų tuo metu išvažiavo ir namuose nebegyveno, tad nepatogumai jiems nekėlė jokių problemų. Prašymą dėl biotualetų pasirašė vos keli gyventojai. Jo eksploatacija kainuotų 250 litų už dvi savaites, tai būtų turėję apmokėti jie patys”, – sakė pokalbininkė.
Kadangi už remontą atsiskaityti turėtų gyventojai, D. Gelžinienės teigimu, jis pradėtas toje laiptinėje, kurios butuose įsikūrę daugiau mokių šeimų. Iš viso bendrabutyje yra 160 butų.
Remonto vertė siekia apie 220 tūkst. litų, ji dar bus tikslinama atlikus darbus. „Konkurso būdu parinkome rangovą, pasiūliusį mažiausią kainą. O ją sudaro tiek medžiagų, tiek darbo vertė”, – sakė pokalbininkė.
Nuomininkai savivaliauja
D. Gelžinienės teigimu, apie 1962-uosius statytame bendrabutyje, kuris iki šiol nebuvo remontuotas, įrengtos prausyklos gyventojų ne vienerius metus buvo naudojamos kaip dušo kambariai, nors patalpos nebuvo tam pritaikytos.
Betono plytos, prisigėrusios vandens, pradėjo trupėti. Pradėję darbus statybininkai pastebėjo, jog susizgribta pačiu laiku – jau buvo surūdiję ir metaliniai pastato karkasai.
Anot „Klaipėdos bendrabučio” atstovės, nesutarimų ir panašių problemų kyla ne tik dėl specifinio gyventojų kontingento, bet ir dėl niekieno nekontroliuojamo nuomos proceso.
„Neretai susiduriame su situacija, kad butų šeimininkai įsileidžia nuomininkus, o patys išvyksta dirbti užsienin, nepalikę savi kontaktinių duomenų. Ruošdamiesi remontui, rengdami kitus daugumos gyventojų pritarimo reikalaujančius projektus, negalime atsiklausti jų nuomonės. Ką jau kalbėti apie situacijas, kai įžūlūs nuomininkai bendro naudojimo patalpose įsirengia savo spynas, užvaldo sandėliukus, neleisdami jais naudotis kitiems kaimynams”, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.
