Kur turi iškeliauti platinant kelius nukirsti medžiai, nereglamentuoja joks įstatymas. Tad medžius savo reikmėms dažniausiai pasiimantys rangovai turi skydą, apsaugantį nuo kritikos strėlių.
„Vakarų ekspresui” rašant apie kelininkų kertamus medžius redakcija sulaukė skaitytojų reakcijos – žmonės teiravosi, kokiu pagrindu kelininkai pasiima medžius, nes tai juk gana vertingas turtas.
Anot Aplinkos ministerijos Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjo Viktoro Karašauskio, įstatymo, kuris reglamentuotų nukirstų medžių panaudojimą, nėra. Tai numatoma tik kelio rekonstrukcijos projekte ar leidime.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovų, jei nukertamas medis augo privačioje žemėje, nuosavybės dokumentus turintis žmogus gali reikalauti jam palikti medieną.
Anot valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai” direktoriaus Petro Kaučiko, dalis keliuose iškirstų medžių paliekama įmonės reikmėms – reikia ir kuoliukų, ir suoliukų. Didžioji dalis parduodama įmonės darbuotojams – medžiai įvertinami, paskaičiuojamas jų tūris, viskas įforminama, darbuotojai susimoka į kasą.
„Sulaukiame pageidavimų parduoti medieną ir iš šalies, tačiau mes nebūsime miškų ūkis ir nesileisime į prekybą, pardavinėsime tokią medieną tik įmonės darbuotojams”, – sakė P. Kaučikas.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Rimanto Grikevičiaus, savivaldybių administracijos turi pajamuoti medieną, užfiksuoti jos tūrį ir priimti sprendimą, kur ir kaip ją naudos.
„Atidavimas rangovui nėra geras dalykas, juk ir taip mokama už darbą, o medžiai yra kuras, malkos šiandien brangios”, – argumentavo R. Grikevičius.
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistų, mieste nukirstus medžius išsiveža rangovas. Dažniausiai tai būna bendrovė „Klaipėdos želdiniai”.
„Miesto medžiai – šakoti, žemėti, skaldyti juos sunku. Dalį, kur vertingesnė mediena, sandėliuojame, supuvusią mulčiavimui sutrupiname ir padovanojame botanikos sodui. Labai nedaug parduodame, tačiau mažesne kaina, nes miesto medžių kaitra yra maža. Dalį medienos panaudojame bendrovės patalpoms šildyti”, – sakė bendrovės „Klaipėdos želdiniai” direktorius Gediminas Valašinas.
Klaipėdos rajono savivaldybė, pasak administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo Vytauto Buivydo, savo valdose išrautą ar nukirstą medieną per seniūnijas atiduoda socialiai remtinoms šeimoms.
