Mediniai namai šiuo metu vertinami kaip viena perspektyviausių individualios statybos rūšių. Svarbiausi kriterijai, padedantys jai išsilaikyti lyderių pozicijose, yra ekologiškos ir daugeliui gyventojų įperkamos medžiagos.
Mediniai namai itin populiarūs tarp gyventojų, statančių poilsio sodybas. Iš medžio statomos ir kaimo turizmo sodybos, nes tokia statybinė medžiaga padeda sukurti ne tik estetinį vaizdą, bet ir statinį skoningai įkomponuoti į aplinką.
Dažniausiai iš medžio šiandien statomi rąstiniai, skydiniai ir karkasiniai namai, taip pat pirtys, pavėsinės bei kiti mažosios architektūros statiniai.
Jų statybai gali būti naudojama eglių, pušų ir kitos rūšies medžių mediena. Tačiau Rąstinių namų gamintojų asociacijos direktorius Darius Jokubauskas pabrėžė, kad mediniams vasarnamiams ir sodyboms labiausiai tinka pušies mediena.
„Lapuočių mediena netinka nei rąstiniams namams, nei pirtims, nei pavėsinėms statyti. Ji yra prasta statybinė medžiaga, nes linkusi deformuotis, suktis”, – aiškino D.Jokubauskas.
Jo teigimu, kai kurie spygliuočiai irgi yra ne pati geriausia medžiaga statybai. Antai eglė pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir lapuočiai – gali deformuotis. Todėl ir šios medienos nerekomenduojama rinktis mediniam namui statyti. Renkantis rąstus statybai vertėtų atkreipti dėmesį į pjautinių, klijuotų ir tekintų (apvalių) rąstų ypatybes, kainas. Pigiausias kv. metras sienos iš tekintų rąstų, brangiausias – iš klijuotų rąstų.
Kita vertus, pastarosios rūšies rąstai turi dar vieną pranašumą – iš lentų suklijuoti rąstai yra patvaresni.
