Lietuvoje atgalinės nuomos sandorių, kurie leidžia įmonėms pritraukti lėšų, ateityje daugės. Kol kas šis finansų pritraukimo būdas dar nėra paplitęs, o juo pasinaudojo tik kelios stambios įmonės. Atgalinės nuomos metodo platesniam taikymui turėtų padėti ir įsigaliojusi nauja Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo redakcija, įteisinusi nekilnojamojo turto fondų veiklą šalyje.
„Visa tai leidžia tikėtis atgalinės nuomos sandorių suaktyvėjimo ateityje”, – teigia finansų maklerio įmonės „Finhill” projektų vadovas Vilius Kolelis.
Anot jo, prastėjantys ateities lūkesčiai verčia komercinius bankus atidžiau žvelgti į potencialių skolininkų finansinę padėtį bei nustatyti griežtesnius paskolų išdavimo kriterijus. Tai priverčia įmones kūrybiškiau mąstyti apie finansavimo pritraukimą ne vien paskola iš komercinio banko. Vienas iš tokių metodų – atgalinė nuoma.
Jo esmė – parduoti turimą turtą, dažniausiai – nekilnojamąjį ir iškart gauti visas lėšas bei jį toliau nuomoti iš naujo savininko. Tokiu būdu turtą pardavusi bendrovė gali ir toliau naudotis parduotu turtu, tačiau iš karto gauna lėšų veiklai.
„Kaip ir visi finansavimo metodai, atgalinė nuoma turi privalumų ir trūkumų” – pabrėžia FMĮ „Finhill” projektų vadovas.
Pagrindinis privalumas – turto pardavėjas išgrynina savo veiklą ir gali labiau susikoncentruoti į pagrindinę.
Tačiau turtą parduodanti įmonė praranda jo kontrolę – pasibaigus sutarties terminui nuomotojas priima sprendimą, ar nuomoti turtą tai pačiai įmonei, ar ieškoti pelningesnių pasiūlymų. Be to, parduodančiai įmonei susidūrus su finansiniais sunkumai, nuomos mokėjimai gali atsiriekti nemažą dalį jos generuojamų pinigų srautų. Tokiu finansų pritraukimo metodu iš esmės pasinaudoti gali tik stambesnės įmonės, turinčios reikšmingos vertės turto.
Vis dėlto V. Kolelis pastebi, kad, įvertinant komercinių bankų griežtinamas kreditavimo sąlygas, šis metodas gali tapti svarbiu instrumentu įmonėms, susiduriančioms su sunkumais pritraukiant finansavimą.
