Lietuvos verslininkai eksportuoja neįprastą žaliavą – perdirbtą mūsų šalies gyventojų panaudotą buitinę techniką. Užsienyje nebenaudojami virduliai, viryklės, skalbyklės gimsta antrąkart.
Populiarina ekologijos idėjas
Prie didžiųjų prekybos centrų atsirandantys panaudotos buitinės technikos rinkimo konteineriai turėtų palengvinti perdirbimo įmonių darbą. Ten jau dabar galima atnešti ir nemokamai atsikratyti sugedusios ar pasenusios buitinės technikos.
Nebetinkamą naudoti buitinę techniką vilniečiai ir klaipėdiečiai gali palikti prie „Akropolio” prekybos centrų, o Kaune didžiulis atliekų konteineris pastatytas prie „Megos”.
Perdirbimo įmonių atstovai konteinerius vadina savotiškomis mokomosiomis priemonėmis, kuriomis siekiama pripratinti gyventojus mąstyti apie ekologiją.
„Pamenate, kokia buvo senų automobilių padėtis? Iš pradžių kenksmingas atliekas rinkome neturėdami pelno, nuostolius dengdavome iš kitų veiklų, tačiau įpratinome automobilių servisus ne išmesti akumuliatorių, padangų, tepalų ir kitas aplinkai kenksmingų atliekų, bet atiduoti visa tai mums. Manome, kad panašiai nutiks ir su panaudota buitine technika”, – dienraščiui pasakojo Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas.
Didžiausi priešai – vagys
Pasak perdirbėjų, kol kas labiausiai pasiteisina ir pelno duoda buitinės technikos rinkimo akcijos, kai nereikalingi daiktai iš gyventojų surenkami daugiabučių kiemuose.
O pagaminti, išlaikyti ir aptarnauti didžiulius konteinerius atliekų perdirbėjams kol kas nuostolinga.
„Konteineriai atsipirktų, jei žmonės iš jų nevogtų, bet vertingos detalės dažniausiai išlupamos, o mums lieka tik nevertingos dalys, kurių perdirbimas neduoda daug pajamų”, – sakė Ž.Žukauskas. Tarp vagių populiarus varis ir aliuminis, kurie vėliau atsiduria metalo laužynuose.
Lietuvoje gaminti neapsimoka
Dauguma Lietuvoje surinktos buitinės technikos atsiduria atliekų perdirbimo įmonėse, kurių pagrindinės įsikūrusios Kaune, Širvintose ir Klaipėdoje.
Pagrindinė perdirbėjų užduotis – surinkti atliekas ir perdirbti jas tiek, kad būtų galima parduoti arba sumokėti už jų išvežimą užsienio valstybėse. Panaudotos technikos detalės neprikeliamos antram gyvenimui, jos perdirbamos iki žaliavos. Iš vario atliekų gaminamos apvijos, detalės iš juodojo metalo perlydomos, iš aliuminio laužo gaminami „Volkswagen” ir „Volvo” automobilių greičio dėžių ir variklių blokai.
„Pagaminti detales belieka vienas žingsnis. Beveik visas plastikas vėliau naudojamas gamyboje. Iš perdirbto plastiko gaminamos trinkelės, stogų danga, santechnikos vamzdžiai, plastikiniai baldai ir begalė kitų daiktų”, – tvirtino Ž.Žukauskas.
Tiesa, nauji gaminiai iš mūsų šalyje naudotos butinės technikos gaminami svetur: Lenkijoje ar Vokietijoje.
Anot Ž.Žukausko, Lietuvoje gaminti produkciją iš tokios žaliavos kol kas neapsimoka, nes surenkama per mažai atliekų. Tokią išvadą padarę Lietuvos perdirbėjai atsisakė ketinimo statyti keletą įmonių.
Atliekų vis daugiau
Perdirbėjai pažymėjo, kad gyventojai išmeta ne tik nuo sovietmečio užsilikusią buitinę techniką, bet ir neseniai įsigytus sugedusius prietaisus. Dažniausiai išmetama smulki technika: radijo imtuvai, televizoriai, magnetofonai, lygintuvai, kurių taisyti neapsimoka arba jie yra morališkai pasenę.
„Išmetami net ir vaizdo grotuvai, kuriuos pakeitė namų kinas ar kompiuterinės sistemos”, – sakė Ž.Žukauskas.
Pašnekovo teigimu, Lietuva buitinės technikos perdirbimu negali lygiuotis į Vokietiją ar Austriją, kur atliekų perdirbimo pramonė veikia idealiai. Tačiau nuo kai kurių Pietų Europos valstybių Lietuva neatsilieka. „Ispanija, Portugalija ar Graikija šioje srityje turi daug problemų. Lietuvos verslininkai aktyvūs, o ir valstybės politika, nors ne visada laiku, bet buvo teisinga. Pradedama suprasti, kad aplinkosaugos srityje verslininkai gali nuveikti labai daug”, – pasakojo Ž.Žukauskas.
