Nors šalyje nelaimingų atsitikimų ir vagysčių atvejų nemažėja, lietuviai draustis savo nekilnojamojo turto nelinkę. Jie tai daro pasyviausiai iš visų Baltijos šalių.
Estai rūpestingesni
Daugelio draudimo ekspertų duomenimis, nelaimingų atsitikimų ir vagysčių dažniausiai padaugėja vasaros metu, kai dukart daugiau gyventojų turto nukenčia nuo vagysčių bei įvairių nelaimingų atsitikimų. Tačiau nepaisant to, draudimui sezoniškumas įtakos neturi. Gyventojai būstus draudžiasi vos tik juos įsigiję naujos statybos daugiabučiuose arba atlikę kapitalinius remonto darbus. Vis dėlto, pasak specialistų, lietuviai savo turtą iš visų Baltijos šalių draudžia rečiausiai – tik apie 16 proc. jų. Būsto draudimu pasirūpinę 18 proc. latvių ir net 41 proc. estų. Taip pat bendrovės „If draudimas” Komunikacijos vadovės Jurgos Lapkaitės duomenimis, menkiausiai Baltijos šalyse apdraustas ir lietuvių namuose laikomas kilnojamasis turtas – 5 proc., kurį kartu su būstu dažniausiai draudžia estai – 23 proc. jų.
„Daugelis lietuvių yra įsitikinę, kad draudimas gana brangi paslauga, todėl taupydami pinigus būsto nedraudžia. Be to, pastebėjome, kad Lietuvoje namus dažniausiai draudžiasi būsto paskolas pasiėmę gyventojai – juos tai daryti įpareigoja bankas. Vis dėlto, kalbant apie privačius asmenis pastebime ir tai, kad gerėjant gyvenimo kokybei, žmonės vis dažniau ima draustis ir savanoriškai, nes taip siekiama pasirūpinti savo namais ir juose esančių daiktų finansine apsauga”, – įsitikinusi J.Lapkaitė.
Be to, pasak pašnekovės, dažnai lietuvius nuo turto draudimo atbaido įsitikinimas, jog įvairios rizikos aplenks jų namus.
Nesuvokia, ką apdraudė
Dažniausiai, pasak J.Lapkaitės, drausdami turtą žmonės pasirenka draudimą tik nuo pagrindinių rizikų – ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir vagystės.
„Statistikos duomenimis, daugiausiai nelaimių gyventojų namuose sukelia vanduo – vasaros metu stiprios liūtys, rudenį – prieš šildymo sezoną trūkę vamzdžiai. Žinoma, rečiausiai pasitaiko, bet didžiausius nuostolius sukelia gaisrai, kurie per keliolika minučių gali suniokoti dešimtmečius kauptą turtą. Dažniausiai tokiais atvejais atlyginti žalos šimtu procentų draudimo bendrovėms nepavyksta”, – sakė J.Lapkaitė.
Tačiau, pasak ekspertės, kai kurie gyventojai, suvokdami draudimo teikiamos apsaugos naudą, jau pasirūpina ir platesnėmis draudimo paslaugomis – namus ir turtą draudžia praktiškai nuo visų įmanomų rizikų, išskyrus keleto nedraudžiamųjų – karų, žemės drebėjimų ar terorizmo išpuolių.
Tačiau, pasak jos, ne visi apdraudę būstą tiksliai žino, kokiu atveju jie gali gauti draudimo kompensaciją: „Dažnai tik būstą apsidraudęs klientas tikisi, kad draudimo bendrovė kompensuos ir išlaidas už pavogtą televizorių, tačiau dėl prarasto ar namuose sugadinto esančio turto nuostoliai atlyginami tik tuomet, jei žmogus pasirinko ir namų, tai yra kilnojamojo turto draudimą”, – paaiškino J.Lapkaitė.
Kaime draudžiasi aktyviau
Pasak „Lietuvos draudimo” Privačios rizikos skyriaus vadovo Vaidoto Krenciaus, nors daugeliui atrodytų labai keista, kaimuose žmonės savo turtą draudžiasi gerokai dažniau nei miestuose. Jo duomenimis, šalies kaimuose apdrausta 73 proc. visų apdraustų namų ūkių, o miestuose – 23 proc.
„Galbūt tokie skaičiai susidaro dėl to, kad kalbant apie miestus turimi omenyje penki Lietuvos didmiesčiai, o visa kita Lietuvos teritorija priskiriama kaimo vietovėms. Be to, ir nelaimių kaimuose įvyksta kur kas dažniau nei miestuose, todėl ten gyvenantieji yra labiau suinteresuoti būsto draudimu”, – patikino V.Krencius.
Vis dėlto, pasak jo, itin dažnai gyventojai turtą draudžia ne visu draudimu: „Kai kurie klientai mano, kad draudimo kompanijų jiems rekomenduojama suma per didelė, todėl paprašo ją sumažinti, o tai yra didžiausia klaida. Tik tuomet, kai būstui yra padaroma žala, jie supranta draudimo sumos svarbą, nes tada ir išmoka išmokama mažesnė. Be to, kartais gyventojams ir patiems būtina įvertinti savo turtą – apsidrausti didesne nei siūlo draudimo kompanija suma. Tai rekomenduojama tokiems klientams, kurių būstuose yra daug investicijų – nupirkta daug brangių kilnojamųjų daiktų – baldų, buitinės technikos, vaizdo bei garso aparatūros”, – pabrėžė V.Krencius.
Vidutinė turto draudimo įmoka, pasak draudimo ekspertų, Lietuvoje kainuoja 168 litus, o vidutinė žala turtui, patiriama nelaimės atveju, yra didesnė daugiau nei 27 kartus. 2007 m. ji siekė 4666 litus.
Apsidraudė pačiu laiku
Vilnietis Aurimas (pavardė redakcijai žinoma) džiaugiasi savo turimą turtą suspėjęs apsidrausti prieš pat išvykdamas atostogauti. Likus vienai dienai iki šeimos atostogų pabaigos, jų būstas sostinėje buvo žaibiškai apvogtas. Iš jo buvo išnešta itin brangi ir gera vaizdo bei garso aparatūra bei daug kitų prabangių daiktų. Pašnekovas teigė patyręs gana daug nuostolių, tačiau juos šimtu procentų kompensavo draudimo bendrovė. „Nors savo būstą esu apdraudęs jau ne vienus metus, kaip tyčia, prieš pat atostogas draudimas baigėsi, todėl sutartį dar spėjau atnaujinti ir tuo labai džiaugiuosi. Labiausiai nustebau dėl to, kad draudimo bendrovė man kompensavo ne tik patirtus nuostolius už pavogtus daiktus, bet ir kitokią žalą – sudraskytą parketą, suplėšytas užuolaidas, lovų užtiesalus, tad faktiškai su šeima patyrėme tik moralinį išgąstį”, – patikino Aurimas.
Pašnekovas teigė būstą nusprendęs apdrausti tada, kai jų sodyba buvo apvogta kelis sykius, taip pat buvo bandoma įsibrauti ir į patį butą. Pasak jo, metinė draudimo įmoka jam kasmet atsieina apie 400 litų, o patirtus nuostolius bendrovė atlygino daugiau kaip 20 tūkst. litų.
Informacija apie turto netekimą:
9 iš 100 būstų savininkų turtą praranda dėl vagysčių
4 iš 100 būstų savininkų patiria nuostolių dėl to, jog jų būstai yra užpilami kaimynų
2 iš 100 būstų savininkų turtą praranda dėl gaisrų
Per pastaruosius dvejus metus vagysčių padaugėjo 15 proc.
Kasmet didėja vidutinė žala, padaroma vagystės metu, kuri šiuo metu svyruoja nuo 3500 iki 4000 Lt.
