Lietuvos ir Latvijos peštynės dėl elektros jungties su Švedija pasiekė apogėjų. Oficialiajai Rygai pareiškus, kad elektros jungtis su Švedija turėtų būti tiesiama per Latvijos teritoriją, Lietuva nusileisti neketina. Tad kaimynus prie sienos remti žada ir nacionalinis investuotojas LEO LT, įsteigęs tarptautinių jungčių kompaniją „InterLinks”, rašo „Respublika”.
Pasak Latvijos ekonomikos ministro Kasparo Gerhardo, visoms trims Baltijos šalims pirmiausia reikia įsteigti bendrą elektros perdavimo linijų operatorių ir tik paskui kalbėti, kurios valstybės teritorijoje bus kabelis. Esminis latvių argumentas – atstumas iki Švedijos būtų trumpesnis nei jungtį tiesiant iš Lietuvos. Taip neva būtų galima sutaupyti apie 100 mln. eurų (345,28 mln. litų).
„Mes turime savo energetikos strategiją, turime Atominės elektrinės įstatymą ir turime LEO įstatus, kur aiškiai nurodyti keturi strateginiai projektai, kuriuos bendrovė turi įgyvendinti: atominė elektrinė, dvi jungtys ir prisijungimas prie europinės UCTE sistemos. Mes visiems ir sakome, ir ant popieriaus parodome, kad situacija dėl lietuviško kabelio yra geresnė”, – teigia LEO LT valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis.
Anot jo, Lietuva švedišką kabelį galėtų priglausti greičiau ir efektyviau, o galbūt netgi pigiau. „Jau atlikta galimybių studija, yra aiškios vietos, į kurias jis gali ateiti, yra aiškios pinigų sumos, mūsų aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas stipresnis, nedaug jį reikia pastiprinti, kad energija tekėtų abiem kryptimis”, – aiškina LEO vadovas.
Latviai bus spaudžiami pritarti lietuviškajam variantui. Tai LEO imsis daryti jau penktadienį Kopenhagoje (Danija) vyksiančiame atominės elektrinės projekto partnerių susitikime.
R. Juozaitis taip pat užsiminė, kad Lietuvos siekis valdyti 51 proc. atominės elektrinės projekto paruošimo bendrovės akcijų partneriams ne itin patinka. Kol kas Lietuvos pozicija nesikeičia.
