Viena iš „Nord Stream” dujotiekio akcininkių trims Baltijos valstybėms siūlo kartu statyti dujų saugyklą ir tiesti atšaką nuo garsiojo dujotiekio. Tačiau kol kas derybose dalyvauja tik Latvija.
Derasi su Latvija
Bernhardas Bollas, „Nord Stream” akcininko BASF biuro Helsinkyje vadovas, susitikime su Lietuvos žurnalistais tikino, kad mūsų šalies atstovai kol kas nesikreipė į dujotiekio akcininkus dėl galimo atšakos tiesimo. Tokios diskusijos esą vyksta tik su Latvija. Tačiau Latvija turi apsispręsti, ar viena pajėgtų ir norėtų investuoti į maždaug 10 mlrd. kub. m talpos saugyklą.
„Manau, kad vienai šaliai apsiimti statyti tokią saugyklą neprotinga. Tačiau visoms trims Baltijos šalims toks projektas galėtų būti naudingas”, – kalbėjo B.Bollas.
Kitas variantas Lietuvai įgyti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, pašnekovo manymu, būtų jungtis per Lenkiją prie Vokietijoje esančio dujotiekio „Opal”. Lenkija jau planuoja jungtį su šiuo dujotiekiu ir taip pumpuoti dujas iš „Nord Stream”. Tačiau, kad ir Lietuva galėtų prisijungti, pirmiausiai reikėtų sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemas.
Lietuva stabčioja
Deja, Lietuvoje kol kas rimtų kalbų apie alternatyvų dujų tiekimą negirdėti. Bet kokiu atveju, šaliai, kuri rengiasi įgyvendinti milijardų vertės elektros jungčių ir atominės elektrinės statybos projektus, dar ir dujotiekių jungtys būtų pernelyg didelė našta.
Pirma ir viena svarbiausių užduočių Lietuvai šiuo metu – susitarti su „Gazprom” dėl papildomo dujų tiekimo po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 m. ir atlikti esamų vamzdynų pralaidumo padidinimo darbus. Tačiau, kaip anksčiau minėjo „Lietuvos dujų” atstovai, nei užsakymų dėl papildomų ir konkrečių dujų kiekių, nei konkrečių kalbų dėl investicijų į vamzdynus nėra.
Darbai vyksta
„Nord Stream” akcininkų neišgąsdino ir Europos parlamento sprendimas, kuriuo pareikalauta prieš tiesiant dujotiekį nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą. EP nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, o ES vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis. „Tyrimus mes ir taip darome, EP sprendimas nesurišo mums rankų”, – tikino B.Bollas.
Nepaisant ne kartą keisto dujotiekio maršruto ir protestų, „Nord Stream” bus pradėtas tiesti laiku – kitais metais, o baigtas 2010 m. Pašnekovas pripažįsta, kad galutinis dujotiekio maršrutas nėra aiškus ir šiandien, dėl jo tebevyksta diskusijos. Su visomis prie Baltijos jūros esančiomis valstybėmis dėl projekto deramasi tik tiek, kiek to reikalauja tarptautiniai susitarimai dėl darbų neteritoriniuose vandenyse.
Dujotiekio akcininkai siekia įtikinti, kad jokio pavojaus jūrai nekyla. „Skanuojama ne tik kelių metrų pločio dugno juosta, kuria eis pats vamzdis, bet 10–15 metrų pločio koridorius”, – dėstė B.Bollas.
Auka ar partnerė
B.Bollas pripažįsta, kad „Nord Stream” projekto rengėjai padarė tik vieną klaidą: per vėlai į diskusiją dėl dujotiekio įtraukė Baltijos valstybes, kurios iki šiol yra priklausomos nuo vienintelės dujų tiekėjos „Gazprom” ir vienintelio iš Rusijos einančio vamzdyno. „Tačiau šis projektas yra tarp prioritetinių ES energetikos projektų”, – sakė B.Bollas. Jis pripažįsta, kad projektas be galo politizuotas, tačiau reikalingas Europai.
„Galime bijoti Rusijos, bijoti, kad ji užsuks vamzdį, nutrauks tiekimą, su ja nebendradarbiauti. Tačiau mes galime pabandyti kurti verslą kartu ir įtraukti ją taip, kad taip paprastai užsukti vamzdžio negalėtų”, – kalbėjo svečias iš Helsinkio.
Jis pasakojo, kad kartais šalys, derėdamosi dėl dujotiekio maršruto ir įvairiausių leidimų, įsigudrina reikalauti visiškai su projektu nesusijusių dalykų, tarkime, prekybos ar muitų politikos pokyčių.
Su estais sutarti dėl dujotiekio tiesimo jų teritoriniuose vandenyse nepavyko. „Jie net neleido ištirti dugno”, – sakė pašnekovas. Dabar „Nord Stream” bus tiesiamas ne tokiu patogiu darbams uolėtu dugnu arčiau Suomijos. Su estais derybos nebevedamos.
