Budėjimas prie kuro katilų, rąstų pjaustymas ir kapojimas – tokia Kretingos Tiekęjų gatvės daugiabučio gyventojų kasdienybė.
Ilgai be darbo buvusi kretingiškė Jūratė Laukienė praėjusį šeštadienį savo namo katilinėje budėjo paskutinį kartą. Nuo vasario ji gavo nuolatinį darbą ir bent kol kas jai kuro katilo prižiūrėti neteks.
J. Laukienė buvo viena iš kelių daugiabučiame name gyvenančių bedarbių, kurie paskirtomis dienomis kūrena namo kuro katilus.
Daugiabutį šildo malkos
Namas, kuriame gyvena 41 metų J. Laukienė, – ypatingas. Tai – vienintelis daugiabutis Lietuvoje, šildomas malkomis.
Į dar 1995 metais bankrutavusios vienos Kretingos įmonės bendrabutį centrinis šildymas taip ir liko neįvestas.
Penkiaaukštį 33 butų namą šildė rūsio patalpose įrengta anglimis kūrenama katilinė.
Butus privatizavę gyventojai, padedami savivaldybės, nusipirko naujus kietojo kuro katilus ir ėmė deginti malkas.
Taip šildydami savo namą, kurio bendrasis plotas siekia 2400 kvadratinių metrų, čia gyvenantys žmonės už šildymą moka keletą kartų mažiau nei centrinio šildymo paslaugomis besinaudojantys kretingiškiai.
Kainos skiriasi akivaizdžiai
„Name nėra bendrijos. Čia veikia tikrų tikriausia žmonių savivalda. Kaip viena šeima sudedame pinigus ir drauge rūpinamės savo namu”, – pasakojo neoficialiu namo pirmininku pristatomas Algis Morkeliūnas.
Namo gyventojai už šildymą moka tik po litą už buto kvadratinį metrą. 60 kv. m buto ploto šeimininkui šildymas per mėnesį kainuoja tik 60 litų.
Tuo tarpu kito Kretingos daugiabučio 33 kvadratinių metrų bute gyvenantis vienos moters sūnus praėjusį mėnesį vien tik už šildymą sumokėjo 240 litų.
Tiesa, malkomis šildomo namo gyventojai po litą už kvadratinį metrą moka visus metus. Surinktų pinigų užtenka malkoms, katilinės sunaudojamai elektrai ir šildymo sistemai papildyti vandeniu.
Nėra pernelyg šilta
Mokestis už šildymą nepadidėjo netgi po to, kai pastaraisiais metais malkos pradėjo sparčiai brangti.
„Malkos pabrango, tačiau mes mažiau jų naudojame. Iš pradžių per šildymo sezoną sunaudodavome apie 380 kubinių metrų medienos. Dabar, kai dauguma žmonių susidėjo plastikinius langus ir iš vidaus apšiltino išorines sienas, malkų sunaudojame šimtu kubinių metrų mažiau”, – aiškino A. Morkeliūnas.
Anot jo, jei pavyktų apšiltinti namo stogą ir fasadą, žiemai užtektų 150–180 kubinių metrų.
Po kiek namo gyventojai moka už atvežtus rąstus, A. Morkeliūnas neatskleidė, bet prasitarė medieną perkąs ne iš urėdijų, kuriose kaina didesnė, nei parduoda privačių miškų savininkai.
Tiesa, namo gyventojai šilumos nešvaisto, todėl butuose nėra itin karšta.
Vėsiausia – viršutiniame aukšte ir namo kampiniuose butuose, kur šaltis skverbiasi pro stogą ir sienas. Čia oras įšyla tik iki 16–18 laipsnių.
Taupo naujiems katilams
Dar vienas papildomas mokestis, siekiantis po pusę lito už buto kvadratinį metrą kas mėnesį, – kuro katilams pirkti. Jau surinkta apie 9 tūkst. litų. Bet naujas katilas kainuoja apie 13 tūkst.
Dabar stovintys trys 80 kilovatų galios katilai veikia jau 15–16 metų, nors gamintojų numatytas jų eksploatavimo laikotarpis – perpus trumpesnis.
Šildymo sistemoje esantį kone 4 tonų vandens kiekį apšildo du katilai. Trečiasis – atsarginis.
„Anuomet 80 kilovatų katilai buvo galingiausi. Dabar pirktume 100 kilovatų katilą. Galėtume ir dar galingesnį, bet pro rūsio duris netilps”, – teigė namo gyventojų lyderis.
Gyventojai tikisi, kad pastačius naujus katilus nereikės taip dažnai kūrenti, tad katilinės sargams bus įmanoma ilgėliau numigti naktį. Dabar į pakurą malkų net ir naktimis privalu primesti kas 2–3 valandas, kitaip katilai gali užgesti.
Katilinėje naktimis budi darbo neturintys namo gyventojai. Pavasarį jie bus atleisti nuo kiemo tvarkymo darbų.
