Rytoj Nidoje vyks viešas Neringos savivaldybės bendrojo plano svarstymas, kuris veikiausiai primins kovos lauką, nes aplinkosaugininkų ir vietos bendruomnės, politikų tarpusavio nesutarimai niekaip nesibaigia.
Apie nuolat skandalų siūbuojamą Kuršių nerijos laivą prabilęs Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius įsitikinęs, kad aplinkosaugininkų gimdomi baubai yra iš piršto laužti. Anot jo, Neringa negali grįžti į ledynmetį, virsti tik vaikų žaidimo aikštele ar dykviete rezervato pavadinimu.
„Tas žaliasis ekstremizmas yra pasiekęs savo apogėjų. Neringos gyventojai negali tapti rezervato įkaitais, jiems irgi reikia gyventi. Numatomame tvirtinti Neringos bendrajame plane neįžvelgiau jokių agresyvios urbanizacijos kėslų. Norima pastatyti SPA centrą – ir kas čia blogo? Dar prieš karą Neringoje buvo gydyklos, tai – paveldas. Mes galime tik nustatyti Kuršių nerijos užstatymo ploto „lubas”, arba įtvirtinti, kad būtų statomi tik visuomenės poreikiams skirti pastatai. Yra įvairių variantų, tačiau aišku, kad būtina sukurti tarpžinybinę komisiją, nes dabar viską lemia dviejų ponių sprendimai”, – apie Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorę Aureliją Stancikienę ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovę Rūtą Baškytę kalbėjo viršininkas.
Jis pabrėžė, kad ir prezidentui Valdui Adamkui yra nepriimtinas minėtų aplinkosaugininkių nuolatinis „lindimas į viešumą”, skandalų kėlimas, atmosferos kaitinimas.
„Niekaip nesusikalba VSTT ir Aplinkos ministerija… Paruoštas Bendrasis planas yra geras, nebus jokios masinės urbanizacijos. Jei pažvelgtumėme į senesnius dokumentus ar net į istorines nuotraukas, Neringoje dar baisesni dalykai buvo planuojami ar pastatyti. A. Stancikienei užkliūva net tai, kad gelbėjimo stotyje ruošiamasi įrengti tualetą. Nesąmonė. Tai apie kokius Mėlynosios vėliavos paplūdimius mes kalbame?” – stebėjosi jis.
V. Rinkevičiui nesuprantama, kodėl A. Stancikienė tarsi dantimis įsikibusi į dar 1994 metais patvirtintą KNNP Generalinį planą ir laiko jį viršenybe. Tame plane buvo numatyta daug tiesiog nelogiškų sprendinių, kaip vandens valymo įrenginių statyba saugomame ir trapiame kopagūbryje.
„Manau, kad tiesiog vyksta įtakos sferų kova. Juk A. Stancikienė neprieštaravo, kad Kopgalyje būtų pastatytas sveikatingumo kompleksas su delfinų terapijos centru, o SPA centras Nidoje jau užkliūva. Tas nenuoseklumas stulbina. Arba dėl oro uosto Nidoje: niekas nesiruošia jo paversti moderniu, tik tvora aptverti, kad žvėrys nelakstytų”, – svarstė jis.
Politiniame lygyje bandoma pasiekti, kad tokių savivaldybių, kaip Neringos ar Druskininkų, bendrieji planai būtų tvirtinami ne tik tarybose, bet ir Vyriausybėje. Tokiu būdu pagrindiniai municipalinio vieneto planavimo dokumentai savo viršenybe būtų prilyginami saugomų teritorijų generaliniams planams. To siekia ir Neringos savivaldybė, nes KNNP Generalinio plano, kurį patvirtino Vyriausybė, korta mojuojantys aplinkosaugininkai manipuliuoja.
Pati A. Stancikienė aiškina, neva patvirtinus Neringos bendrąjį planą būtų įteisintos galimai nelegalios statybos, dėl kurių vyksta teismai. Jos manymu, apskritai Neringai nereikia jokio bendrojo plano.
R. Baškytė neseniai viešai pasakė, kad Neringoje negali būti vykdomos jokios naujos statybos, o visas ažiotažas kilęs būtent dėl teisminių ginčų. Aplinkosaugininkių manymu, jas puola siaurų interesų turintys politikai, kuriuos kaip įrankį naudoja verslo struktūros, norinčios neva neleistinai išplėsti savo veiklą KNNP.
