Klaipėdos pilies atstatymas ir jos infrastruktūros pritaikymas viešiesiems, kultūriniams bei turizmo poreikiams kainuos daugiau kaip 171 mln. litų. Nacionalinės svarbos objekto statuso siekiantį projektą ketinama įgyvendinti iki 2012 metų.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad Klaipėdos miesto strateginiame plane numatyta atstatyti Klaipėdos pilies tūrį bei gynybinius pylimus. Piliavietės atkūrimo galimybių studijos rengėjai įmonė „EI projektai” siūlo pilyje įrengti rotušę, tarptautinį konferencijų centrą, išplėsti Klaipėdos pilies bei miesto raidos muziejų, o jos teritorijoje sukurti mažųjų jachtų uosto infrastruktūrą.
Vakar „EI projektai” konsultantė Laura Eidukevičienė Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistams pristatė preliminarią Klaipėdos pilies atkūrimo ir jos infrastruktūros pritaikymo sąmatą.
Paskaičiuota, jog pilies pastato, bastionų ir poternų, gynybinio griovio atkūrimas, teritorijos pritaikymas viešosioms erdvėms bei archeloginiai tyrimai kainuos daugiau kaip 141 mln. litų, o bendra investicijų į viešąją piliavietės infrastruktūrą, įskaitant ir jachtų centro įkūrimą prie piliavietės bei jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukciją bus daugiau kaip 171 mln. litų.
Tikimasi, jog 123 mln. litų projektui pavyktų gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 10 mln. litų turėtų būti skirti iš nacionalinio biudžeto bei Klaipėdos miesto savivaldybės, daugiau kaip 38 mln. litų – privačios investicijos.
Kitą savaitę Klaipėdos piliavietės atkūrimo projektas bus pateiktas Vyriausybei, kad būtų pripažinimo nacionalinės svarbos objektu. Tam jau pritarė Ūkio bei Kultūros ministerijos.
Iki rugpjūčio 25 d. Ūkio ministerijai bus pateikta paraiška dėl Klaipėdos piliavietės atkūrimo finansavimo. Pasak L. Eidukevičienės, Klaipėdos pilies tūrio atstatymo ir jo infrastruktūros pritaikymo pirmojo etapo darbams bus prašoma 125 mln. litų.
Tačiau Klaipėdos piliavietės atkūrimo projektui koją kiša paminklosaugininkai. „Vakarų ekspresas” jau rašė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo suformuotos platesnės Klaipėdos pilies komplekso su kitais statiniais ribos. Dėl to reikėtų rengti naują šios teritorijos specialųjų planą. Specialiojo plano, numatančio kitas piliavietes ribas ruošimas, jau truko dvejus metus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl šios priežasties negalinti parengti detaliojo Klaipėdos piliavietės teritorijos plano, kreipėsi į Vyriausybę. Vakar mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė susiklosčiusią situaciją pristatė specialistams Vyriausybėje. Pasak mero pavaduotojos, tai buvo darbinis pasitarimas, kuriame nebuvo priimta jokių sprendimų, tačiau pasiūlyta išnagrinėti situaciją Vyriausybės strateginio planavimo komitete.
Atstatymų banga
Pasak Klaipėdos piliavietės atkūrimo galimybių studijos rengėjos L. Eidukevičienės istorinių paveldo objektų atkūrimų banga šiuo metu ritasi per visą Europą. Šiuo metu Vokietijoje yra atstatoma Berlyno pilis, Kaliningradas atstatomas Kionigsbergo senamiesčio stiliumi.
Lietuvoje iki 2010 metų ketina atkurti ir visuomenės poreikiams pritaikyti Kauno pilį. 2,2 mln. litų vertės Kauno pilies projekte numatyta atkurti ir pritaikyti lankymui Kauno pilies pietryčių bokštą, atnaujinti dalį sienų fragmentų, įrengti istorinę ekspoziciją. Be to, planuojama atlikti Kauno pilies bastėjos archeologinius tyrimus, įrengti pilyje vidaus ir lauko inžinerinius tinklus.
