Vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai susidūrė su itin nemalonia situacija – jau savaitę jie priversti kęsti nepatogumus dėl dingusio vandens.
Kasryt iš parduotuvės klaipėdietis parsineša po dvi penklitrines talpas stalo vandens. Vyras prisipažino, jog tokio kiekio vargiai pakanka patenkinti svarbiausiems poreikiams. „Bet daugiau neturiu jėgų”, – atsiduso pašnekovas.
Infarktą patyrusiam 80-mečiui medikai prisakė nenešioti sunkesnių nei 3 kg nešulių bei kontroliuoti kiekvieną savo žingsnį. „Be to, man, pensininkui, prabanga kasdien išleisti po penkis litus vandeniui, juo labiau kad pusę jo išlieju į tualetą”, – prisipažino buvęs jūrininkas.
Nors klaipėdietis turi sūnų, šis retai būna Lietuvoje. Tad vienišas vyras jaučiasi visiškoje aklavietėje. Kaip prisipažino, jau savaitę priverstas misti sumuštiniais, pyragėliais, arbata ir pienu, nes rimtesniam maistui pasigaminti tektų išnaudoti daug vandens.
Į nepavydėtiną situaciją guodėsi papuolusi ir V.Ivšino kaimynė Sigita. „Visą savaitę su mėnesio kūdikiu sėdžiu be vandens – nei vaiko išmaudyti, nei rūbelių išskalbti, esu priversta prašytis pas draugus. Bet juk žmonėms irgi viskas kainuoja. Per tas dienas patyriau tiek streso, kad prapuolė pienas, nebeturiu kuo maitinti vaiko”, – per ašaras kalbėjo moteris.
Pašnekovė mano, jog taip ilgai be vandens likę žmonės tapo „Ąžuolyno valdos” neveiklumo įkaitais. „Antradienį buvau ten nuėjusi, užsirašė mano telefoną, buto numerį. Bet jie nieko nedaro ir nesuka sau dėl to galvos, atseit negali įeiti į butą”, – dėstė jauna moteris. Pašnekovė spėjo, jog reikalai iš vietos nejuda dėl to, kad į keblią situaciją papuolę žmonės gyvena buvusiame bendrabutyje.
„Veikiausiai yra toks požiūris, kad čia gyvena degradavę ar degraduojantys žmonės. Tačiau tokiuose namuose ne visi sugedę ir supuvę”, – teigė Sigita.
„Tikiu, kad tokia situacija mieste ne pirma ir ne paskutinė, nejaugi nieko neįmanoma padaryti? Kai valdose paklausiau, o jei tame bute būtų kilęs gaisras, atsakė, kad tai išskirtinis atvejis, gaisrininkai būtų kaip nors susitvarkę. O gyventi savaitę be vandens – ne išskirtinis atvejis?” – retoriškai klausė V.Ivšinas.
„Ąžuolyno valdos” atstovas Vilius Mackonis dievagojosi, kad įmonės darbuotojai padarė viską, kas nuo jų priklauso, – būsto šeimininkės ieškojo įvairiais kanalais, vaikštinėjo į jos namus, bendravo su kaimynais, o neseniai net kreipėsi pagalbos į miesto radijo stotį. Pasak V.Mackonio, patekti į būstą ir pašalinti gedimą be šeimininkės žinios reikia teismo leidimo.
Esą jam gauti tektų užtrukti penkias darbo dienas, o per tą laiką žmonės paprastai ir atsiranda.
Kasryt iš parduotuvės klaipėdietis parsineša po dvi penklitrines talpas stalo vandens. Vyras prisipažino, jog tokio kiekio vargiai pakanka patenkinti svarbiausiems poreikiams. „Bet daugiau neturiu jėgų”, – atsiduso pašnekovas.
Infarktą patyrusiam 80-mečiui medikai prisakė nenešioti sunkesnių nei 3 kg nešulių bei kontroliuoti kiekvieną savo žingsnį. „Be to, man, pensininkui, prabanga kasdien išleisti po penkis litus vandeniui, juo labiau kad pusę jo išlieju į tualetą”, – prisipažino buvęs jūrininkas.
Nors klaipėdietis turi sūnų, šis retai būna Lietuvoje. Tad vienišas vyras jaučiasi visiškoje aklavietėje. Kaip prisipažino, jau savaitę priverstas misti sumuštiniais, pyragėliais, arbata ir pienu, nes rimtesniam maistui pasigaminti tektų išnaudoti daug vandens.
Į nepavydėtiną situaciją guodėsi papuolusi ir V.Ivšino kaimynė Sigita. „Visą savaitę su mėnesio kūdikiu sėdžiu be vandens – nei vaiko išmaudyti, nei rūbelių išskalbti, esu priversta prašytis pas draugus. Bet juk žmonėms irgi viskas kainuoja. Per tas dienas patyriau tiek streso, kad prapuolė pienas, nebeturiu kuo maitinti vaiko”, – per ašaras kalbėjo moteris.
Pašnekovė mano, jog taip ilgai be vandens likę žmonės tapo „Ąžuolyno valdos” neveiklumo įkaitais. „Antradienį buvau ten nuėjusi, užsirašė mano telefoną, buto numerį. Bet jie nieko nedaro ir nesuka sau dėl to galvos, atseit negali įeiti į butą”, – dėstė jauna moteris. Pašnekovė spėjo, jog reikalai iš vietos nejuda dėl to, kad į keblią situaciją papuolę žmonės gyvena buvusiame bendrabutyje.
„Veikiausiai yra toks požiūris, kad čia gyvena degradavę ar degraduojantys žmonės. Tačiau tokiuose namuose ne visi sugedę ir supuvę”, – teigė Sigita.
„Tikiu, kad tokia situacija mieste ne pirma ir ne paskutinė, nejaugi nieko neįmanoma padaryti? Kai valdose paklausiau, o jei tame bute būtų kilęs gaisras, atsakė, kad tai išskirtinis atvejis, gaisrininkai būtų kaip nors susitvarkę. O gyventi savaitę be vandens – ne išskirtinis atvejis?” – retoriškai klausė V.Ivšinas.
„Ąžuolyno valdos” atstovas Vilius Mackonis dievagojosi, kad įmonės darbuotojai padarė viską, kas nuo jų priklauso, – būsto šeimininkės ieškojo įvairiais kanalais, vaikštinėjo į jos namus, bendravo su kaimynais, o neseniai net kreipėsi pagalbos į miesto radijo stotį. Pasak V.Mackonio, patekti į būstą ir pašalinti gedimą be šeimininkės žinios reikia teismo leidimo.
Esą jam gauti tektų užtrukti penkias darbo dienas, o per tą laiką žmonės paprastai ir atsiranda.
