Vakar uostamiestyje kultūros ministrui Jonui Jučui ir Klaipėdos merui turėjo būti pristatyta parengta Muzikinio teatro galimybių studija bei investicinis naujo pastato statybos projektas. Tačiau ministro vizitas dėl užsitęsusio miesto Tarybos posėdžio buvoatidėtas. Tu tarpu dabartinis teatro pastatas jau yra avarinės būklės ir šilumininkai dėl visiško vamzdžių nusidėvėjimo grasina atjungti šildymą.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys dėl kritinės dabartinio pastato būklės ir naujojo teatro statybos į Kultūros ministeriją ir į Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių kreipėsi praėjusių metų rudenį, tačiau iki šiol nesulaukė jokio atsakymo.
Prioritetai – kiti
Kritinė dabartinio Muzikinio teatro situacija nėra naujiena nei eiliniams žiūrovams, nei miesto valdžiai, nei Kultūros ministerijai, tačiau pastarosios pozicija dėl naujo teatro statybos nėra aiški.
Kultūros ministras Jonas Jučas apie naujo teatro statybos planus iki šiol pasisakė aptakiai: esą abiejų uostamiesčio teatrų problemas reikia spręsti kompleksiškai, o iki 2009-ųjų valstybės kultūros politikos prioritetai yra projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė”, Valdovų rūmų statyba, Kauno teatro rekonstrukcija…
Greitesnės Kultūros ministerijos reakcijos nei tikėtasi sulaukė ir avarinės būklės Klaipėdos dramos teatro pastatas. Jis buvo nedelsiant uždarytas, pastato rekonstrukcijos projektas įtrauktas į Vyriausybės strateginius planus, finansuotas jo paramstymas, šiais metais skirta 0,5 milijono litų rekonstrukcijos projektavimo darbams.
„Mūsų situacija yra dar blogesnė nei Klaipėdos dramos teatro. Muzikinis teatras nuo pat jo įkūrimo pradžios yra įsikūręs tipiniuose sovietmečio kultūros rūmuose, kurie buvo pastatyti 1964 metais. Iki šiol nė karto nėra atliktas šio pastato kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar jo renovacija. Pastatas yra visomis prasmėmis nusidėvėjęs”, – sakė R. Kaubrys.
Svarbesni – net kalėjimai
Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą jo darbuotojai lygina su kalėjimu. „Mūsų valstybė labai rūpinasi, kad nusikaltimus padariusių žmonių gyvenimo sąlygos atitiktų Europos standartus, tačiau niekam nerūpi, kokiomis sąlygomis dirba teatrai. Mums Euopos standartai netaikomi”, – replikavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja Inga Gelžinytė, rodydama teatro patalpas.
„Blogiausia situacija yra teatro bokšte, kuriame nuo ketvirtojo iki devintojo aukšto yra įsikūrę teatro dailininkai, biblioteka-archyvas, įrengti poilsio kambariai. UAB „Lamberta”, prižiūrinti teatro šildymo sistemos eksploataciją, mums pranešė, kad kitais metais bokšte šildymas bus išjungtas dėl visiško vamzdžių susidėvėjimo. Šią žiemą, nors ir nebuvo šalčių, vamzdžiai nuolat sproginėjo”, – pasakojo R. Kaubrys.
Darbuotojai nuodijasi
Kiekvienam praeiviui akis bado ir klaikus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro fasadas, nuo kurio gabalais byra tinkas. „Pro pastato sienas sunkiasi vanduo. Sienos pelyja, byra vidaus tinkas. Jeigu bus išjungtas šildymas – situacija visai komplikuosis”, – tvirtino I. Gelžinytė.
Dar viena iš opiausių problemų Muzikiniame teatre, pasak pavaduotojos, yra langai. Jie nebedarinėjami, nes užkalti vinimis, užkamšyti vatomis ir užklijuoti popieriais, tačiau vis tiek pro juos švilpia vėjai ir visame pastate šalta.
„O mūsų scenoje – akmens amžius. Scenos gylis ir aukštis neatitinka teatro reikalavimų, orkestrinė buvusiuose kultūros namuose buvo padaryta visiškai mėgėjiškai. Visa teatro technika ir įranga – visiškai nusidėvėjusi. Tai, kaip į teatrą prieš kiekvieną spektaklį atkeliauja dekoracijos, galima filmuoti filmą su specialiaisiais efektais. Darbuotojai patys, prisirišę saugos diržais, kelia dekoracijas su primityviu lynu”, – pasakojo teatro kasdienybės detales I. Gelžinytė.
„Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras neatitinka sanitarinių, higieninių, darbo saugos reikalavimų. Bet kuris mūsų darbuotojas gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl blogų darbo sąlygų. Šią savaitę iš teatro išeina grimuotoja. Priežastis – profesinė liga – alergija. Visame teatre ventiliacija seniai užakusi. O grimuotoja ant vieno peruko supurškia du flakonėlius lako. Ar įsivaizduojate, kokia kenksmingų medžiagų koncentracija jos darbo kabinete?”, – pasakojo R. Kaubrys.
Naujo teatro vizija
* Pagal UAB „Investicijų ekspreso” atliktą studiją, naujo, modernaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybai reikėtų 1 ha žemės ploto ir 127 milijonų litų.
* Galimi studijoje nurodomi finansavimo šaltiniai – valstybės lėšos ir lėšos, gautos pardavus turimą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą.
* Klaipėdos miesto savivaldybė, suteikdama sklypą teatro statybai bei savo lėšomis parengdama reikalingus teritorinių planavimo dokumentus, viešojo ir privataus bendradarbiavimo pagrindu galėtų pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei gyventojų lėšas.
* Tačiau kol naujo teatro statybos nėra įtrauktos į Vyriausybės strateginius planus, Klaipėdos savivaldybė skirti žemės negali
