Klaipėdos gyventojų ir įmonių įsiskolinimai šilumininkams siekia per 10 mln. litų. Manoma, jog jų augimui įtakos turėjo ypač šaltas gruodis.
Tuo metu Vilniuje vartotojų skolos už šilumą viršija 70 mln., o Kaune – 30 mln. litų.
Šių metų sausio 1 dieną už suvartotą šilumą uostamiesčio gyventojai, biudžetinės įstaigos bei įmonės bendrovei „Klaipėdos energija” buvo skolingi 10,79 mln. litų. Tiek pinigų nesumokėjo 7 502 vartojai.
Bendrovės „Klaipėdos energija” Skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė tvirtino, jog klaipėdiečių skola išaugo nežymiai – per metus apie 700 tūkst. litų.
„Jei ne ypač šaltas gruodis, skolos padidėjimo beveik ir nebūtų. Dauguma vartotojų tvirtina, kad jie už šilumą nesusimoka, nes neturi darbo”, – tvirtino vadovė.
Anot D.Drungilienės, pagal vartotojų skaičių didžiausios skolos yra socialinio būsto nuomininkų. Vadovė pabrėžė, jog jų skolas labai sunku išieškoti. Pagrindinė priežastis ta, kad įsiskolinę socialinio būsto nuomininkai dažniausiai neturi jokio turto ir niekur nedirba.
Išieškant skolas, įmonės „Klaipėdos energija” darbuotojai analizuoja, kokie vartotojai tikrai negali susimokėti už šilumą. Jiems suteikia informaciją apie lengvatas, kompensacijas.
D.Drungilienė pabrėžė, jog, bendraujant su skolininkais, atsižvelgiama į jų geranoriškumą. Sudaromi individualūs skolos grąžinimo grafikai.
„Tik sudarę skolos grąžinimo grafiką arba gavę pažymą, kai skola pilnai apmokama, gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį”, – aiškino D.Drungilienė.
Vadovė neslėpė, jog ne visi gyventojai noriai sprendžia iškilusias tokias problemas. Kai kurie mokėti skolas vengia piktybiškai. Anksčiau tokiems asmenims įmonė „Klaipėdos energija” nutraukdavo ir karšto vandens tiekimą. Pernai tokių atvejų nebuvo.
„Įžvelgiame tendenciją, kad vartotojų sąmoningumas gerėja. Daugelis klientų pradėjo suprasti, kad skolos niekur neišnyks, kad laiku nemokėti nenaudinga, nes skaičiuojami delspinigiai, tenka apmokėti ir teismo bei antstolių išlaidas”, – pabrėžė D.Drungilienė.
