Energetikai primygtinai siūlo Kauno miesto savivaldybės biudžetui perimti socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių skolų už paslaugas naštą, nes bendrovės pačios nebenori vargti reikalaudamos savų pinigų, nors ir turi skolų išieškojimo tarnybas.
„Vienas žmogus pavėlavo laiku sumokėti 60 litų už elektrą, tai jo butui ją atjungė ir VST paaiškino: prijungs tik tada, kai sutartį su tinklais pasirašys ne elektros vartotojas, bet savivaldybė, – aiškino Eltai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius. – Be to, už prijungimą reiks mokėti 300 litų, plius – baudą, delspinigius.
Anot R. Rabačiaus, „kažkas socialiniame būste jau sėdi be elektros”. VST bendrovei tokių būstų nuomininkai Kaune yra skolingi per 700 tūkstančių litų. Ši bendrovė turi skyrių, „dirbantį su skolininkais”. Vienodai dedama pastangų, kad gyventojų skolos būtų apmokėtos, nepaisant to, ar jie gyvena nuosavame, ar savivaldybės jiems išnuomotame būste. Socialinių būstų gyventojai, kaip ir kiti elektros vartotojai, pasirašę sutartis tiesiogiai su bendrove.
Miesto meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, jog šią problemą visos savivaldybės turėtų spręsti kartu, nes socialinių būstų nuomininkai ne tik Kaune „nepratę” mokėti už komunalinius patarnavimus. Kai kurių iš jų skolos už elektrą, vandenį, šildymą, būsto nuomą išaugo iki kelių tūkstančių.
Administracijos direktoriaus R. Rabačiaus nuomone, savivaldybė vykdo valstybės deleguotą funkciją, kai išnuomoja sunkiai besiverčiančiam piliečiui ar jo šeimai socialinį būstą, kuris, beje, perkamas valstybės biudžeto lėšomis. Todėl energetikų tikinimas, kad savivaldybė turi prisiimti skolas, kaip būsto savininkė, nėra teisingas.
Tokie argumentai energetikams neatrodo svarūs. VST Teisės departamento vadovo Lino Dargio teigimu, teisingesnis bus modelis, kai sutartį bendrovė pasirašys su tuo, kieno vardu turtas (būstas) registruotas – savivaldybe. O ji tegul aiškinasi su nuomininku dėl jo skolų.
Beje, kilus panašiam ginčui tarp energijos tiekėjų ir Šiaulių miesto savivaldybės, R. Rabačiaus aiškinimu, teismas buvo tinklų pusėje.
Kauno miesto biudžete taip pat žioji skylės. Per pirmąjį pusmetį, ELTA primena, surinkta per 40 mln. litų mažiau negu planuota. Kad pinigų gali prireikti ir nuomininkų skoloms apmokėti (už šilumą įsiskolinimai išaugę iki kelių milijonų litų), nežinota, kai biudžetas buvo planuojamas. Lėšų nei tam, nei papildomai skolų išieškojimo tarnybai savivaldybėje įsteigti nenumatyta.
Kaunas turi 4666 nuomojamus socialinius būstus. Daugelis juose gyvenančių žmonių ir skolų turi, ir apskritai netausoja valstybės jiems suteiktų gyvenamųjų plotų. Padėtis negerėja ir po prieš Seimo rinkimus suintensyvėjusio miesto politikų „pačių problematiškiausių” bendrabučių vizitavimo. Dabar, pasitelkus policiją, pagaliau pradėta aiškintis, kas apskritai gyvena tuose būstuose. Nes dalis jų pernuomota tiems, kurie teisės naudotis socialine parama, tai yra mokesčių mokėtojų pinigais, neturi.
Mero A. Kupčinsko viltis – Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri, jo manymu, turėtų išanalizuoti padėtį ir rasti galimą opios problemos sprendimą. Todėl VST bendrovės paprašyta truputį palūkėti ir sustabdyti drastiškų priemonių taikymą.
