Balandžio 22 – osios naktį Kaune iš oro, naudojant modernią aerotermografijos technologiją buvo tikrinama šilumos tiekimo tinklų bei jų izoliacijos būklė, fiksuojami galimai neteisėto prisijungimo atvejai. AB „Kauno energija” šią naują technologiją panaudojo siekdama efektyviai ir greitai įvertinti savo turimų vamzdynų būklę bei nustatyti problemiškiausias vietas.
Aerotermografinį Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo tyrimą (ATGT) infraraudonaisiais spinduliais atliko latvių firma „Horus laboratorija, LTD”.
ATGT užsirekomendavo kaip naudingas CŠT tinklo techninės būklės įvertinimas atliekant renovavimo prioritetų nustatymą ir investicijų planavimą. Aeroterminių žemėlapių panaudojimas leidžia objektyviai palyginti informaciją apie požeminių vamzdynų izoliacijos kokybę ir tuo leidžia tiksliau priimti investavimo sprendimus. Gauta informacija padeda geriau nustatyti blogiausias ir nesaugiausias tinklo vietas ir atitinkamai koreguoti tinklo renovacijos planus.
Taip pat tyrimas leidžia nustatyti nesandarias požeminių tinklų vietas, patikrinti (patikslinti) požeminių vamzdynų paklojimo vietą ir konfigūraciją. Tikslesnė erdvinė informacija taupo operatoriaus išlaidas ir mažina trečiosios šalies vamzdyno avarinio pažeidimo riziką.
Aerotermografinis tyrimas gali būti naudingas ir visuomenei, kuri gali įvertinti ir palyginti savo pastatų stogų terminės izoliacijos kokybę. Visas tiriamo tinklo plotas sudarė apie 100 km².
Pirmieji tyrimo rezultatai turėtų būti gauti per 5 dienas nuo skrydžio. Pirminiame terminiame žemėlapyje bus tiesiogiai išgryninti skanuotos teritorijos rastriniai sluoksniai pateikti terminiu infraraudonuoju spektru. Šiame etape žemėlapiuose galima nustatyti nutekėjimus ir pagrindines kritines vamzdyno dalis. Išgryninti ir radiometriškai normalizuoti terminiai žemėlapiai bus pateikti per 10 savaičių po teritorijos skanavimo. Duomenys bus pateikti GeoTiff, Google Earth perdangos ar kitu formatu.
Terminius aerografinius žemėlapius sudaro specialiai apmokyti profesionalūs darbuotojai, naudojamas lėktuvas su įrengta aerotermine skanavimo sistema. Metodikos ir techninio pagrįstumo nuoseklumą, įrangos ir kompetencijos tinkamumą šioms paslaugoms atlikti užtikrina atitinkama kokybės vadyba.
Skanavimas, siekiant diagnozuoti požeminius vamzdynus, atliekamas tik specifinėmis oro sąlygomis. Dėl to yra sudėtinga pasakyti, kada tiksliai galima vykdyti skrydį. Rekomenduojamos meteorologinės terminiam infraraudonajam skanavimui yra tuomet, kai šildymo sezonas būna pasibaigęs ne anksčiau kaip 1 savaitę prieš skanavimą, kai oro temperatūra skanavimo metu yra tarp -5 ir +5 °C ir kai skanavimo metu ar 6-12 h prieš jį nebuvo žymių kritulių.
Taip pat svarbu, kad nors 3-6 h prieš skanavimą žemė nebūtų buvusi tiesiogiai apšviečiama saulės, debesys turi būti aukščiau skrydžių altitudės, neturi būti stambių dalelių rūko ar kitokio stambių dalelių aerozolio, neturi būti žymios sniego ar ledo dangos ant žemės virš vamzdynų. Vėjas (2 m virš žemės paviršiaus) neturi būti stipresnis kaip 5-6 m/s. Centrinėje ir Šiaurės Europoje tokios sąlygos dažniausiai būna vėlų rudenį ir ankstyvą pavasarį.
Siekiant teisingai atkurti šilumos srautų lygius žemės paviršiuje, yra registruojami skrydžio duomenys iš daugiau kaip 15 jutiklių. Skrydžio planavimo ir vadovavimo sistema valdo skrydžio greitį, altitudę ir kryptį pagal skrydžio planą. Didelis sistemos produktyvumas leidžia nuskanuoti mažo ar vidutinio dydžio miestą per vieną naktį. Tai leidžia tiksliau palyginti skirtingas terminio žemėlapio dalis ir padaryti visą miestą apimančias išvadas apie vamzdyno kokybę.
Tipinės misijos personalą sudaro projekto vadovas, lėktuvo įgula (vienas ar du asmenys), skrydžio operatorius, technikas, sistemos inžinierius, duomenų apdorojimo ir GIS specialistas, kintantis skaičius GIS specialistų žemėlapio apdirbimo ir skaitmenizavimo užduotims, inžinierius šilumininkas vamzdyno analizei. Visas pagrindinis personalas turi mažiausiai 5 metų patirtį atliekant aerotermografinių žemėlapių sudarymo ir diagnozavimo paslaugų teikimo CŠT įmonėms patirtį.
Prieš kiekvieną skrydį yra sudaromi skaitmeniniai skrydžio planai su koordinatėmis ir planuojamomis skanavimo juostomis, neskrydžių zonomis, atsarginiais nusileidimo takais, potencialiomis kliūtimis. Šį skrydžių planą skrendant naudoja automatinė skrydžio valdymo sistema. Naudojamas vienmotoris ar dvimotoris lengvas lėktuvas, kuris yra pilnai sertifikuotas Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Aviacijos Institucijose. Skanavimo skrydžiai vykdomi 300-600 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus. Skanavimo juostos yra lygiagrečios viena kitai ir išdėstytos ~50% skrydžio aukščio tankumu. Tai leidžia beveik 100% skanavimo persidengimą, t. y. kiekvienas taškas žemės paviršiuje nuskanuojamas 2 kartus iš skirtingų kampų.
Taip pat laboratorijos specialistai atlieka greitąją (ekspress) diagnostiką, kurios metu analizuoja terminius žemėlapius ir identifikuoja požeminio CŠT tinklo vietas, kurios turi nutekėjimo (nesandarumo) požymių. Po skrydžio bus atliekama ir požeminių vamzdynų analizė bei klasifikacija pagal išskiriamą šilumą. Bus įvertintas kiekvienas vamzdyno segmentas.
AB „Kauno energija” informacija
