Antrame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune – neišasfaltuota ketvirtadalis gatvių. Jei darbai toliau bus atliekami taip vangiai ir už grašius, visi kauniečiai tik po 130 metų į namus ar darbus vyks ne duobėtais žvyrkeliais, o asfaltuotomis gatvėmis, rašo „Lietuvos žinios”.
Daugiausia gyventojų skundų dėl neasfaltuojamų gatvių pasiekia Aleksoto seniūniją. Viename didžiausių pagal plotą Kauno mikrorajonų yra 266 gatvės, bendras jų ilgis – 150 kilometrų. 47 proc. Aleksoto gatvių – duobėti žvyrkeliai, o pusei asfaltuotųjų jau reikia remonto.
„Gyventojai jaučiasi nuskriausti. Kai kurie iš jų neapsikentę gatves asfaltuoja patys”, – sako mikrorajono seniūnė Liukrecija Navickienė.
Seniūnės tvirtinimu, daugiausia gatvėms skiriamų pinigų tenka stambiems projektams įgyvendinti – M. K. Čiurlionio tiltui, transporto mazgams, prietilčiams įrengti. Šių objektų reikia visam miestui, tačiau aleksotiškiai pyksta, kad turi aukotis dėl visų Kauno gyventojų.
Dėl lėšų trūkumo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartais tenka slopinti gyventojų nepasitenkinimą, tiksliau – mesti pinigus į balą.
Pusė Aleksoto gatvių yra greideriuojamos. Spalio viduryje, išgreideriavus vieną Narsiečių rajono gatvę, darbams buvo išleista 100 tūkst. litų. „Tačiau po dviejų dienų smarkiai palijus gatvė vėl tapo neišvažiuojama”, – pasakojo Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas Algirdas Guiga.
Jo nuomone, tikslingiau būtų taupyti lėšas ir iškart atlikti sudėtingesnius bei brangesnius darbus.
Ne vienas Aleksoto gyventojas juokauja, kad mikrorajonas galėtų laikinai atsiskirti nuo Kauno, o sutvarkius gatves vėl taptų miesto dalimi. Mat Europos Sąjunga (ES) aktyviai remia gatvių ir kelių asfaltavimą kaimo vietovėse, rašo „Lietuvos žinios”.
