Daugiau nei trejus metus užsitęsusios diskusijos, ekspertizės, kurioms išleista nemažai Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų, iki šiol nepadeda rasti atsakymo, ką daryti su gresiančiu sugriūti senuoju Panemunės tiltu.
Geriausio varianto paieškose į priekį nepasistūmėta ir po savivaldybėje įvykusio miesto mero pavaduotojo Rimanto Mikaičio susitikimo su kai kuriais naujo keturių eismo juostų tilto pločio statybos priešininkais, kuriems nė motais, kad juo naudojasi šimtai tūkstančių kauniečių bei tranzitu Kauną kertančių kitų miestų ar rajonų gyventojų.
Šešių angų sijinis monolitinio gelžbetonio tiltas per Nemuną tarp Panemunės ir Šančių yra 273 metrų ilgio, jo važiuojamoji dalis – tik 7 metrų pločio. Jį, beje, po Antrojo pasaulinio karo ant senų medinių sijų pradėjo atstatinėti karo belaisviai, o 1956 metais baigė statyti sovietų kareiviai. Šiuo metu tilto perdangos, pakloto elementų būklė labai bloga, atramų betonas ištrupėjęs. Jei ilgai besiginčijant ir nieko konkrečiai nedarant sugriūtų tiltas, kurio konstrukcijas ekspertai pripažino nepatikimomis, pasekmes už tai turėtų prisiimti savivaldybė.
Naujo tilto statybvietės detalųjį plano svarstymą dalis panemuniečių pasitiko piketu ir reikalavimu rekonstruoti senąjį. Mat statant tiltą apie dešimt jo prieigose atsidursiančių sodybų tektų iškeldinti, o likusių savininkai nenori gyventi tilto kaimynystėje, primena ELTA.
Mero pavaduotojo R. Mikaičio teigimu, parengti net keturi alternatyvūs Panemunės tilto projektai. Po skirtingų ekspertų atliktų tyrimų pasirinkta alternatyva: reikia statyti naują tiltą per Nemuną, žemiau esamo. Nes dabartinio tilto senos atramos nelaikytų visų paplatinimų, konstrukcijoms jau dabar gresia griūtis. Nuo naujo tilto srautas transporto galėtų lengvai įsilieti į pietrytinį Kauno aplinkkelį.
Kauno miesto taryba dar 1997-aisiais patvirtino detalųjį Panemunės planą, kuriame numatyta tilto statyba su kilpiniais nuvažiavimo keliukais į Rokus. Tačiau šiemet Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko pavedimu buvo atlikta dar viena ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar galima ant seno tilto atramų „lipdyti” naują platesnį. Taip būtų išsaugoti prietilčio gyventojų sklypai.
Tilto prieigoms reikia septynių hektarų teritorijos. Statybos kaina dar nežinoma. Palyginus su jau suskaičiuotomis kitų tiltų statybos kainomis, spėjama, jog naujas tiltas Panemunėje gali kainuoti apie 150 mln. litų. Gyventojams už nuosavybę būtų atlyginta rinkos verte. Vertė paaiškėtų tik patvirtinus detalųjį planą, kurio patvirtinimui tie patys gyventojai atkakliai priešinasi.
Už miesto plėtrą atsakingas Kauno mero pavaduotojas R. Mikaitis įsitikinęs, kad Panemunės tilto reikalai – viso Kauno problema. Ir jie turi būti išsamiai apsvarstyti ne tik su pavieniais Panemunės gyventojais, bet ir miesto tarybos posėdyje. Tada paaiškėtų ir kodėl savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vadovai melavo vicemerui teigdami, kad „tilto dokumentai užstrigo apskrityje”, kai tuo tarpu jie ramiai ne vieną mėnesį gulėjo savivaldybėje, Komunalinio ūkio skyriuje.
„Dabar tereikia, kad Kauno apskrities viršininko administracija parašytų savo išvadas dėl šio projekto, – pirmadienį Eltai aiškino R. Mikaitis. – Jei miesto taryba pritartų ekspertų nuomonei ir nuspręstų statyti naują tiltą, tam lėšų derėtų ieškoti sutartinai su Susisiekimo ministerija”.
Vicemeras prisiminė: dėl Panemunės tilto perspektyvų pernai kalbėta su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi. Ministro siūlymu, Kaunui dar derėtų apsispręsti, kuris tiltas svarbiau: ar Panemunės, ar Kėdainių (ties to paties pavadinimo gatve Vilijampolėje, kur turėtų iškilti naujas gyvenamasis rajonas). Tada būtų galima tikėtis tilto statybai gauti ir dalį Europos Sąjungos Lietuvai skiriamų lėšų.
