Artėjantis šildymo sezonas bei prognozuojamas dar ne vienas šilumos energijos kainų didinimas tampa tikru iššūkiu daugiabučių namų gyventojams. Žmonės yra skatinami ryžtis namų renovacijai, tačiau valstybei net ir suteikiant lengvatines sąlygas imti paskolas tokiems darbams, šios daugumai gyventojų neria kilpą ant kaklo.
Tuo metu alternatyvos, nors jų ir yra, beveik neprieinamos dėl netobulų įstatymų, pačių gyventojų nenuovokumo ir valdžios trumparegiškumo.
Viena iš galimybių atnaujinti namą neišleidus nė lito – senų pastatų rekonstrukcija didinant jų aukštingumą. Kita – pradėti masišką namų renovaciją neatsiklausiant gyventojų, o programą finansuoti iš sutaupytos energijos kaštų. Tokią schemą yra pasiūlęs ir Pasaulio bankas, bet mūsų valdžia yra užsikimšusi ausis. Ji taip pat nieko nenori girdėti apie vadinamųjų pasyvių namų idėją, kurią dauguma Europos šalių sėkmingai įgyvendina.
„Vakarų ekspresas” pradeda rašinių ciklą apie prasidėjusio daugiabučių renovacijos bumo problemas ir alternatyvas, kurios galbūt padės apsispręsti vis dar abejojantiems, kokią išeitį pasirinkti gyvenant sename name.
Atiduoda gyvenimo santaupas
Mūsų atlikta apklausa rodo, jog uostamiestyje renovacijai labiausiai prieštaraujantys vyresnio, pensinio amžiaus žmonės namo atnaujinimui paimtą paskolą grąžina bene greičiausiai ir sąžiningiausiai.
Tą dienraščiui tvirtino jau renovuotų daugiabučių bendrijų pirmininkai. Tuo tarpu mokestinę naštą ilgiau velka jaunos šeimos, neturinčios galimybių vienu ypu bankams sugrąžinti dviejų paskolų – už būstą ir dar už jo renovaciją.
„Mūsų namuose jaunų šeimų beveik nėra. Neturime ir tokių, kurie būtų pirkę butą paėmę paskolą. Dauguma pensininkų už renovaciją jau išsimokėjo. Kaip? Labai paprastai – turėjo santaupų. Kai kuriems padėjo vaikai ir anūkai. Butus senyvo amžiaus žmonės užrašo savo vaikams, tai jie ir rūpinasi, parveža po keliolika tūkstančių iš užsienio – dabar dauguma ten uždarbiauja”, – tikino bendrijos „Tauras” pirmininkė Aldona Jurevičienė.
Ši bendrija atnaujino du daugiabučius – Statybininkų pr. 32 ir Baltijos pr. 21 namus.
Pirmininkės teigimu, daugumai pensininkų paskolos atidavimą pagreitino ir renovacijos programoje numatytos lengvatos. Pavyzdžiui, mažas pajamas turintiems asmenims valstybė kompensuoja 10 proc. pradinio paskolos įnašo. Jos žiniomis, kompensuojamos ir banko palūkanos.
Dar trijų renovuotų namų bendrijos pirmininkė Vida Martišiūtė kalbėjo, jog lengviau paskolą vyresnio amžiaus gyventojai grąžina dėl to, jog moka taupyti, tačiau būtent pensininkai labiausiai priešinasi renovacijai, o ją pabaigus, – kaipmat nutyla.
„Po renovacijos butuose sutaupoma 40-60 proc. lėšų, anksčiau mokėtų už šildymą, tad sutaupyta dalis ir skiriama paskolai grąžinti. Žmonėms mokestinė našta neišauga, todėl nepatenkintųjų nelieka”, – dėstė V. Martišiūtė.
Apie nemokius negirdėjo
VšĮ Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) Klaipėdos teritorinio padalinio duomenimis, šiuo metu mieste iš esmės atnaujinti tik 8 daugiabučiai.
Iš 66 Klaipėdoje esančių daugiabučių bendrijų daugiau nei 36 dalyvauja būsto renovacijos programoje.
Padalinio vadovo Eugenijaus Šimonio teigimu, neteko girdėti, kad nors vienas klaipėdietis, sutikęs modernizuoti savo būstą, būtų susidūręs su antstoliais.
„Sumos ne tokios bauginančios, kad nebūtų galima atsiskaityti su bankais. Žinoma, moralinė našta kabo, bet ir naudos daug. Žinau, jog bankuose viso gyvenimo santaupas laikantys klaipėdiečiai ryžtasi dalį jų iš karto atseikėti paskolos teikėjui”, – sakė E. Šimonis.
Vis dėlto uostamiestyje būta atvejų, kai bendrija nemokų gyventoją padavė į teismą.
Taip atsitiko renovacijos Klaipėdoje pionieriams – Debreceno g. 31 namo bendrijai „Lelija”. Namo atnaujinimui aršiai priešinosi 12 gyventojų, tačiau iš jų paskolos nemokėjo tik viena moteris.
Ji į butą neįsileido ir radiatorius bei vamzdžius keitusių darbininkų. Bendrija kreipėsi į teismą, šis priteisė skolą išieškoti antstoliams.
Kaip pasakojo viena šio namo gyventojų Adolfina Micienė, 4 kambarių bute gyvenusi moteris paskolos nemokėjusi iš principo.
„Pinigų ji turėjo, bet bandė kariauti. Su banku vis tiek teko atsiskaityti, tačiau po to butą pardavė”, – seną istoriją prisiminė A. Micienė.
Nuraminti būsimus klientus skuba ir bankininkai. Pavyzdžiui, SEB banko atstovo teigimu, per gerą dešimtmetį išieškojimo atvejų nėra buvę.
Jei ir kyla kokių nors problemų, bendrija pati sprendžia klausimą su savo nariais, o bankas įsigilina į situaciją ir ieško įmanomų kompromisų – atideda grąžinimą, jei yra rimtų priežasčių, ir panašiai, – tikino SEB Ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.
Akys nušvinta vėliau
Atnaujintų daugiabučių gyventojai visi kaip vienas tvirtina, jog neigiamų pusių renovacija esą neturinti. Tą pagrindžia skaičiais.
Pavyzdžiui, jau 9 metus atnaujintame name Debreceno g. 31 gyvenanti A. Micienė už 48 kv. m butą pernai per visą šildymo sezoną (6 mėn.) sumokėjo 400 Lt.
Nerenovuoto Alksnynės g. 13 namo 69 kv. m bute gyvenanti šeima pernai vien tik sausio mėnesį už šildymą paklojo 400 Lt, tuo tarpu Debreceno g. 31 namo tokio paties dydžio buto savininkams šiluma už sausį kainavo mažiau nei 100 Lt.
Paradoksalu, bet modernizuoti Klaipėdos daugiabučiai pernai žiemą šilumos sutaupė daugiau nei naujos statybos namai vadinamajame Dragūnų kvartale.
Šį kvartalą, BUPA Klaipėdos regioninio padalinio vadovo E. Šimonio teigimu, taupumu aplenkė bendrijos „Danės vingis”, „Putinas” ir „Debreceno g. 28”, kurių pirmininkė V. Martišiūtė.
„Negąsdinkite žmonių, tegul ryžtasi šiam žingsniui. Pas mus labiausiai prieštaravusieji dabar dėkoja. Jiems papildomai tikrai netenka iš kišenės traukti, paskolą atiduoda iš sutaupytų už šildymą lėšų ir dar lieka. Kitos išeities senų namų gyventojams tiesiog nėra. Paskolos dydis priklauso nuo kelių faktorių – ji apskaičiuojama pagal buto plotą, yra mažesnė, jei nereikia keisti langų, šiltinti balkonų. Vidutiniškai butui namo renovacija kainavo apie 10 tūkst. Lt. Žinoma, dabar sumos didesnės, nes kasmet augo statybinių medžiagų kainos ir statybininkų atlyginimai”, – dėstė bendrijos „Tauras” pirmininkė A. Jurevičienė.
48 kv. m ploto bute gyvenanti moteris paskaičiavo, kad pernai už šilumą spalio mėnesį ji sumokėjusi 44 Lt, o prieš renovaciją mokėdavusi 100 Lt.
Anot jos, naudą pajutę žmonės randa būdų, kaip greičiau atsiskaityti su bankais – mokestinę naštą dauguma butų pasilengvina vasarą, kai nereikia mokėti už šildymą. Šiai paslaugai skirtas lėšas jie skiria paskoloms sumokėti.
Kitame numeryje skaitykite:
Namo renovacija – tik sulaukus absoliučiai visų gyventojų sutikimo?
Kodėl verslininkai Klaipėdos gyventojams nesiūlo atnaujinti senų namų mainais į leidimą didinti pastatų aukštingumą
Kodėl šios alternatyvos purtosi uostamiesčio valdžia
48 kv. m ploto bute gyvenanti moteris paskaičiavo, kad pernai už šilumą spalio mėnesį ji sumokėjo 44 Lt, o prieš renovaciją mokėdavo 100 Lt
Vėžlio žingsniu
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regioninio padalinio duomenimis, Klaipėdos apskrityje yra 93 daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB). Rugsėjo mėnesio duomenimis, su agentūra dėl namų modernizacijos yra pasirašyta 26,5 mln. Lt vertės sutarčių. Darbų atlikta už 23 mln. Lt. Valstybės parama – 10 mln. Lt.
Šiuo metu Lietuvoje yra 360 daugiabučių namų modernizavimo projektų, kuriems pritarta iki 2008 metų birželio 15 dienos, kai buvo pakeistos šiam tikslui skiriamos valstybės paramos teikimo taisyklės. Jų vertė – 594,8 mln. litų. Beveik pusę šios sumos – 263 mln. litų – sudaro valstybės parama. Tačiau Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai šiemet iš valstybės biudžeto skirta 52,5 mln. litų, o šios lėšos panaudotos anksčiau parengtiems projektams finansuoti.
Vyriausybė valstybės paramai teikti numatė 86 mln. litų iš 2007-2013 metų Ignalinos AE uždarymo programos lėšų. Tačiau šie pinigai paramos gavėjus pasieks tik šių metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje.
Daugiabučių namų modernizacijos programoje numatyta, jog iki 2020 metų Lietuvoje turėtų būti renovuota 70 proc. daugiabučių. Norint pasiekti tokių rezultatų, per metus reikėtų atnaujinti po 2 tūkst. namų. Jau dabar aišku, kad užsibrėžto tikslo per nustatytą terminą pasiekti neįmanoma.
