Jungtinių Valstijų Senatas vėlų trečiadienio vakarą pritarė pakoreguotam 700 mlrd. JAV dolerių vertės šalies ekonomikos gelbėjimo planui. Už planą balsavo 74 Senato nariai, 25 buvo prieš.
Atstovų Rūmai dėl plano dar kartą balsuos penktadienį, spalio 3 d. Pirmadienį, rugsėjo 29 d., planas Atstovų Rūmuose didele dauguma buvo atmestas.
Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas pasveikino senatorius „už gyvybiškai svarbius pakeitimus” ir paragino Atstovų Rūmus taip pat pritarti planui.
„Amerikos žmonės tikisi, o mūsų ekonomika reikalauja, kad Atstovų Rūmai pritartų šiam geram planui šią savaitę ir perduotų jį man pasirašyti”, – sakė Dž. V. Bušas.
Pradinis vadinamojo Polsono plano variantas buvo kritikuojamas dėl to, kad daugiausia tenkino Volstryto bankininkų poreikius eilinių mokesčių mokėtojų sąskaita. Todėl koreguojant planą į jį buvo įtraukti keli „saldikliai”: pasiūlyta verslui ir gyventojams sumažinti kai kuriuos mokesčius, taip pat padidinti valstybės draudžiamų bankų indėlių sumą nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. JAV dolerių.
Polsono planui pritarė ir abu kandidatai į JAV prezidento postą – respublikonas Džonas Makeinas ir demokratas Barakas Obama.
Senato daugumos lyderis demokratas Haris Rydas sakė esąs patenkintas rezultatu ir pagyrė abu kandidatus į prezidento postą už jų balsus. „Manau, jog tai parodo, kad kai dirbame kartu, galime padaryti gerų darbų”, – sakė jis.
Respublikonų senatorių lyderis Mičas Makonelis taip pat buvo pakilios nuotaikos. „Tai priemonė, kurios mums labai reikėjo siekiant „atšildyti” paskolų rinkas ir priversti Amerikos ekonomiką vėl veikti”, – sakė jis.
