Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba susirūpino, kad statybos darbų kainos Lietuvos uoste du ir net daugiau kartų didesnės nei vidutinės kainos Europoje. Išaugus Klaipėdos uosto krovos kompanijų poreikiams 2008-2013 metų uosto investicinėje programoje numatyta 1,17 mlrd. litų, tačiau pinigų visiems poreikiams tenkinti trūksta.
Kiekviena krovos kompanija norėtų, kad pirmiausia būtų sutvarkytos krantinės jos nuomojamoje teritorijoje. Siūloma netgi įvesti intensyvumo koeficientus kaip kai kuriuose kituose uostuose. Tai yra toms kompanijoms, kurios daugiau krauna, turi būti teikiama pirmenybė.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus, situaciją apsunkina tai, kad pačios krovos kompanijos keičia planus, pavyzdžiui, žada krauti generalinius krovinius, o paskui imasi konteinerių.
Koncerno „Achemos grupė” prezidentas Bronislovas Lubys stebėjosi, kad giliavandeniam uostui statyti dar nenumatyta lėšų. Pasak jo, pradžiai reikėtų skirti bent 300 mln. Lt. Esą Lietuvą jau aplenkė Lenkija, Vokietija, netgi Latvija, tad giliavandenio uosto statybos reikalus būtina paspartinti.
Beje, nuo to laiko, kai 2004-aisiais japonai atliko Klaipėdos uosto plėtros galimybių studiją ir nurodė vietą, kur reikėtų statyti giliavandenį uostą, jau daug kas pasikeitė, tad krovos kompanijos norėtų uosto plėtros studijos. Pasak Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, tai esąs brangus malonumas.
Išsamiau apie šeštadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje keltus klausimus skaitykite kituose „Vakarų ekspreso” numeriuose.
