Įkurti daugiabučių namų savininkų bendriją ne visada taip paprasta kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio – ir ne tik dėl butų savininkų vangumo, bet, kai kurių gyventojų įtarimu, ir dėl namus administruojančių bendrovių nenoro „paleisti” mokius daugiabučius.
Su tokia situacija teigia susidūrę uostamiesčio Kauno gatvės 47 namo gyventojai.
Stogas – dvigubai brangiau
Tik viena iš priežasčių, paskatinusių bandyti atsisakyti UAB „Ąžuolyno valda” paslaugų ir kurti bendriją – kanalizacijos vamzdynų keitimas. Anot šio daugiabučio gyventojos Ingridos Limantienės, jie buvę pakeisti pusei namo. Maža to, jog skirtingų butų gyventojams mokestis už kanalizacijos vamzdynų keitimą skyręsis net keliomis dešimtimis litų, vėliau paaiškėję, kad mokėti už šią paslaugą tekę netgi tiems, kam ji nebuvusi atlikta.
Anot I. Limantienės, dėl to kilus triukšmui vėliau pulta aiškinti, esą tie pinigai buvo kaupiami remontui ateityje.
Ypač opia problema daugiabučio gyventojai vadina stogo remontą. Dar 2006-aisiais buvusi sudaryta remonto sąmata. „Ąžuolyno valda” gyventojams sutvarkyti stogą planavo už beveik 130 tūkst. litų. Pasitarę su pažįstamais specialistais kai kurie namo gyventojai išsiaiškinę, kad ne viena dešimtis tūkstančių litų sąmatoje esanti tiesiog išgalvota.
Tada, anot I. Limantienės, gyventojai patys susiradę bendrovę, kuri žadėjusi suremontuoti stogą už 65 tūkst. litų. Su namo daugumos gyventojų parašais buvę kreiptasi į „Ąžuolyno valdos” direktorių Praną Dobrovolskį prašant, kad darbus atliktų gyventojų pasirinktas rangovas.
„Bet jie spjovė mums į veidą ir padarė už dvigubą sumą. Su mumis visiškai nesiskaito”, – sakė I. Limantienė.
Kvietė antstolį
Panašių istorijų šio namo gyventojai galėtų papasakoti ir daugiau. Taigi, anot I. Limantienės, nebeapsikenčiant kasdien vis žiauresnio tyčiojimosi, nuspręsta kurti bendriją ir tvarkytis savarankiškai. Tada ir paaiškėję, jog viskas ne taip paprasta.
Ruošiantis steigti bendriją ir surengus pirmąjį namo gyventojų susirinkimą, vietoj reikiamų gyventojų daugumos – 41 – parašų surinkti 34.
„Namų valdos mums neleido jų surinkti”, – sakė I. Limantienė.
Anot jos, jei buto pirkėjas – vyras, o jis susirinkimo metu buvo darbe, žmonai nebuvo leidžiama pasirašyti. Toks atvejis buvęs ne vienas.
„Dviem išvis neleido pasirašyti. Be to, nusamdė antstolį visko fiksuoti. Jis sakė pirmą kartą dalyvavęs tokiame susirinkime. Kai bendriją steigė 20-asis namas, jokio antstolio nebuvo”, – pasakojo I. Limantienė.
Anot moters, taip siekiama visais įmanomais būdais išlaikyti mokų namą. Tiesa, iniciatyvūs gyventojai nuleisti rankų neketina.
Saugojo gyventojus?
Šiek tiek kitaip visą istoriją pateikia „Ąžuolyno valda”.
„Situacija buvo tokia – nesusirinko kvorumas, ir susirinkimas buvo negaliojantis. Mes ne prieš, kad gyventojai kurtų bendriją, bet siekiame, kad būtų išlaikytos visos pagal įstatymus numatytos procedūros, kad keli susirinkusieji nenuspręstų už visus”, – sakė P. Dobrovolskis.
Jis pripažino, jog antstolis į tokį susirinkimą iš tiesų buvęs pakviestas pirmą kartą, tačiau taip esą padaryta ne šiaip sau.
„Įsteigia bendriją, o paskui gyventojai atbėga aiškintis, kodėl taip – jie esą nieko nenorėję. Ypač rusakalbiai nelabai supranta, o jiems dorai niekas ir nepaaiškina. Todėl ir paprašėme ateiti antstolį, kad taip nebūtų”, – aiškino P. Dobrovolskis.
„Susipainiojo buhalterijoje”
Su priekaištais dėl noro apgaule pasipelnyti iš gyventojų „Ąžuolyno valda” taip pat nesutinka.
„Žmonės tiesiog susipainioja buhalterijoje”, – sakė P. Dobrovolskis.
Anot jo, gyventojų išsirinkta įmonė remontuoti stogui esą norėjusi, kad būtų buvę sumokėta grynaisiais iš karto, o namų valdos suteikiančios galimybę išsimokėti ir garantijas. Be to, įvairios tokios firmelės esą norinčios nuslėpti mokesčius valstybei, o namų valdos viską darančios pagal įstatymus.
„Kanalizaciją suremontavom pusei namo. O pusės ir neremontavome, nes žinojome, kad norima steigti bendriją, tai kad paskui nebūtų kokių nors nesusipratimų”, – sakė P. Dobrovolskis.
Skirtingas mokestis skirtingiems butams už kanalizacijos keitimą buvęs apskaičiuotas todėl, kad vieni žmonės pradėjo mokėti vieną mėnesį, kiti – tik po kelių mėnesių. Tie, kam teko mokėti, o kanalizacija dar nepakeista, pinigus tiesiog kaupė į priekį.
Šiuo metu „Ąžuolyno valda” administruoja 71 namą. Du jau yra atsiskyrę ir įkūrę bendrijas.
„Nelabai žmonės puola į tas bendrijas. Anksčiau buvo suskatę dėl valstybės paramos daugiabučių renovacijai, bet netrukus šioje programoje, ko gero, jau galės dalyvauti ne tik bendrijos, bet ir namų valdos.
Mes skersai kelio kuriantiems bendrijas nestojame, bet didžiulė dalis gyventojų į susirinkimus neina, nenori tų bendrijų”, – sakė P. Dobrovolskis.
Kiek žmonių – tiek nuomonių
Savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Šimanskienė, paklausta, kas geriau – priklausyti bendrijai ar namų valdoms, svarstė, jog vienareikšmio atsakymo būti negali.
„Bendrija pati planuoja savo finansus, samdo pirmininką, kuriam moka didesnį ar mažesnį atlyginimą, o jau nuo pirmininko priklauso, kaip ūkiškai jis sugeba suktis ir viską organizuoti”, – sakė ji.
Nuo pirmininko apsukrumo priklausys ir tai, ar daugiabučiui finansiškai verta atsiskirti nuo administruojančios bendrovės.
Beje, pasitaiko skundų ne tik iš namų valdoms, bet ir iš bendrijoms priklausančių gyventojų – kiek žmonių, anot B. Šimanskienės, tiek ir nuomonių.
Idealu – administruoja statytojas
Tačiau bendrija ir daugiabučius administruojančios nuo seno įprastos namų valdos – jau ne vieninteliai namo administravimo būdai. Plečiantis miestui gimsta ir šiek tiek kitoniškų administratorių. Vienas iš tokių – naująjį Šarlotės kvartalą prižiūrinti UAB „Adminta”.
Pasak jos direktoriaus Aleksejaus Jegorovo, ši bendrovė buvo įsteigta pačių kvartalo statytojų iniciatyva, jie yra ir vieni iš steigėjų. Taip nuspręsta dėl to, jog po mėnesio, kai namas pripažįstamas tinkamu eksploatuoti, turi atsirasti ir jo administratorius. Nesitikėta, jog per tiek laiko naujųjų daugiabučių gyventojai galėtų susiburti į bendrijas.
„Esu registravęs ne vieną bendriją, procedūra tikrai ne tokia jau paprasta. Šiuo atveju pasirinktas lengvesnis variantas – jungtinės veiklos sutartis”, – pasakojo A. Jegorovas.
Pagal šią sutartį butų savininkai turi teisę rengti susirinkimus, patys spręsti lėšų panaudojimo ir organizacinius klausimus.
Toks administravimo modelis, anot A. Jegorovo, esąs artimesnis bendrijai, savininkų bendravimas su administratoriumi esantis gana glaudus, bet turi ir pranašumų. Pavyzdžiui, pasak direktoriaus, jei 45 butų namo bendrijai tektų išlaikyti pirmininką ir buhalterį, tai kainuotų brangiau, nei grupę namų dabar aptarnaujanti įmonė.
Toks modelis esąs ypač patogus ir todėl, kad statytojai su butų savininkais yra susieti ir garantiniais įsipareigojimais – jei pradėjus namą eksploatuoti iškyla kokių nors nesklandumų, galima bendrauti tiesiogiai.
„Idealiausias variantas, kai įmonė stato namus, o paskui juos ir eksploatuoja”, – sakė A. Jegorovas.
