Tarp Lietuvos ir Vokietijos sėkmingai veikiančia keltų linija Klaipėda-Mukranas gabenama nemažai krovinių, tačiau didinti jų apyvartą trukdo tai, kad Klaipėdos jūrų uoste trūksta geležinkelių vagonų kroviniams. Penktadienį Susisiekimo ministerijoje diskutuota dėl galimybės spręsti vagonų trūkumo problemąir užtikrinti spartesnį krovinių vežimą geležinkeliais iš Klaipėdos jūrų uosto. Šiuos klausimus ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė aptarė su Vokietijos Zasnico jūrų uosto, bendrovių „DB Schenker”, DFDS LISCO, „Lisco Shipping Logistics”, „Lietuvos geležinkeliai” ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais.
Zasnico jūrų uosto direktorius Harmas Sieversas (Harm Sievers) teigiamai atsiliepė apie Lietuvą ir Vokietiją jungiančius keltus, sėkmingai veikiančią liniją Klaipėda-Mukranas. Svečio teigimu, šiuos ryšius norima plėsti, tačiau keltais gabenant krovinius kyla problemų dėl nepakankamai greito tolesnio jų vežimo geležinkeliais. Užtikrinti operatyvų krovinių gabenimą į Rytų rinkas tampa sudėtinga dėl vagonų stokos.
Pasak Susisiekimo ministerijos sekretorės L. Zumerienės, vagonų problema ypač paaštrėjo šiais metais, pritrūkus vagonų bendrame plačiąją geležinkelio vėžę turinčių valstybių riedmenų parke. Gana dažnai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai” priklausantys vagonai, nuvežę krovinį ir iškrauti, negrąžinami atgal, o naudojami bendrojo riedmenų parko valstybėse. Atsitinka, kad į Lietuvą jie negrįžta net pusmetį ar ilgiau, dėl to Klaipėdos uoste pritrūksta vagonų kroviniams išgabenti.
Susitikimo metu aptarti galimi šios problemos sprendimo būdai. Vienas iš jų – su krovinio siuntėjais sudaryti vagonų nuomos sutartis, nes privatūs arba išnuomoti vagonai net ir tušti grąžinami atgal. Kad dėl nuomos stipriai nepabrangtų krovinių transportavimas, tariamasi dėl specialių tarifų ir mažesnio mokesčio už grįžtančio tuščio vagono nuomą. Kitas galimas būdas – ieškoti ekspeditorių, kurie vagonų iškrovimo vietoje pasirūpintų į Lietuvą vežamais kroviniais ir grįžtančių vagonų pripildymu.
