Lietuvoje pagal patvirtintą pasenusių daugiabučių renovacijos programą kasmet turėtų būti atnaujinama po 1857 daugiabučius namus. Iki šiol kasmet vidutiniškai renovuojama tik po 57 daugiabučius. Iki 2008 metų pabaigos iš viso šalyje buvo atnaujinti tik 307 pastatai.
Siekiant įgyvendinti Būsto strategiją, per likusius 11 metų reikėtų renovuoti po 2513 pasenusių gyvenamųjų pastatų kasmet.
Pasak Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, šiuo metu vidutinė daugiabučio modernizavimo projekto vertė siekia 1,9 mln. litų. Pagal šiuos skaičius valstybės parama programai įgyvendinti turėtų siekti maždaug 2,26 mlrd. litų per metus (kompensuojant pusę išlaidų).
Tokia suma būtų artima lūkesčiams. Bet tik su sąlyga – ta dalis būtų tik valstybės skirta parama. Iki šiol valstybė vidutiniškai per metus daugiabučiams atnaujinti įstengdavo skirti vos 52 mln. litų paramą – maždaug 43 kartais mažiau.
Pasenusių pastatų renovavimas ėmė strigti praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Valstybės pažadai kompensuoti pusę visų išlaidų privertė gyvenamųjų namų bendrijas veikti aktyviai. Šios paruošė šimtus projektų ir buvo pasiruošusios pradėti darbus. Tačiau bendrijų pirmininkai sulaukė netikėtumo – Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje, už renovaciją atsakingoje institucijoje, jie buvo ne paskatinti greičiau veikti, bet stabdyti projektų tvirtinimą. Buvo apsistota valstybės pinigus skirti tik keliems pastatams atnaujinti.
Kokia dalimi valstybė prisidės prie renovacijos projektų įgyvendinimo, dar svarstoma, tačiau neabejojama, jog dabartinės 50 proc. subsidijos nebebus dalijamos. Svarstoma galimybė apsiriboti 20-30 proc. projekto vertės parama.
Beje, nuo programos pradžios net 5,5 karto išaugo vidutinio investicinio projekto vertė. 2005 m. į vieno namo modernizavimą buvo investuojama kiek daugiau nei 300 tūkst. litų, dabar vieno namo modernizavimo kaina vidutiniškai sudaro 1,8 mln. litų.
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J. Antanaitis mano, kad modernizuoti pasenusius pastatus reikėtų ne pagal tai, kurie gyventojai labiau nori, bet pagal tai, kuriuos pastatus labiau reikia atnaujinti.
„Dabartiniai darbai – tik prisilietimas prie pastatų atnaujinimo. Kas iš to, kad namas aprengiamas nauju apdaru? Jis gali iš vidaus supūti. Niekas netiria, kokios pastatų konstrukcijos, neaiški kompleksinė pastatų būklė. Žmonės apgaudinėjami teigiant, jog užtenka pastatus apšiltinti, ir bus sutaupoma. To tikrai nepakanka”, – tvirtino J. Antanaitis.
Jo teigimu, nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už renovacijos projekto rezultatus. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra atsiskaito tik už pinigų paskirstymą, bet kokybės priežiūra jai nerūpi.
Jis priminė draudimo bendrovių duomenis, jog daugiausia draudžiamųjų įvykių nutinka trūkus seniems vamzdžiams.
