Klaipėdoje vis dar yra daugiabučių namų balkonų, kurie laikosi tik ant garbės žodžio ir bet kuriuo metu gali užkristi praeiviams ant galvų.
Praėjus metams po to, kai uostamiesčio Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius sudarė kritiškos būklėsdaugiabučių balkonų sąrašą, iš jo galima išbraukti vos kelis adresus.
Pernai sąraše buvo apie 20 objektų. Šiemet, namų valdų ir bendrijų duomenimis, grėsmės nebekelia Baltijos pr. 39, Debreceno g. 12 ir Šiaulių g. 7 namų balkonai. Lėšos remontui kaupiamos dar 9 namuose, likusiuose 8 situacija neaiški, Savivaldybė iš namų administratorių jokių žinių iki šiol nesulaukė.
Trupantys ir griūvantys balkonai tapo košmaru Galinio Pylimo g. 22 namo gyventojams. Šis namas yra Kultūros paveldo departamento (KPD) saugomoje senamiesčio teritorijoje. Dėl šios priežasties, norint renovuoti balkonus, būtina rengti techninį darbų projektą ir gauti iš KPD leidimą darbams atlikti.
Šio namo gyventojai savo administratoriaus – bendrovės „Paslaugos būstui” – prašo pavojingus balkonus iš viso pašalinti, tačiau ir to padaryti negalima be projektinių dokumentų, o jų rengimas namui kainuotų keliolika kartų daugiau nei paprastas remontas.
Anot Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, tapę įstatymo įkaitais daugiabučio gyventojai iki šiol nesuranda vieningo sprendimo ir, jo žiniomis, lėšų dar nekaupia.
Nėra jokios valstybinės programos, kuri remtų vien tik daugiabučių balkonų renovaciją. Gyventojai tuo privalo pasirūpinti iš savo lėšų. Vieno balkono atraminių plokščių sutvarkymas ir remontas kainuoja iki kelių tūkstančių litų.
Pernai namų valdos neprisikalbindavo statybinių bendrovių tokiems darbams atlikti. Panirusios į naujų namų statybas, šios smulkių darbų nesiimdavo. Šiemet situacijai pasikeitus, statybininkų ilgai ieškoti nereikėtų, – tikino G. Pocius.
