Viešųjų pirkimų įstatymą būtina tobulinti. Apie tai jau seniai kalba tiek valdininkai, tiek šiuo įstatymu priversti vadovautis valstybės valdomų įmonių vadovai.
Įrodymas – padėtis Kretingos rajone, kur stringa kone visos pradėtos statybos.
Investicijų gausa negalinčiai pasigirti Kretingos rajono savivaldybei tenka atsisakyti net tų lėšų, kurias skyrė valstybė.
Rajonas į valstybės biudžetą jau sugrąžino 377 tūkst. litų, kurių pernai nepajėgė panaudoti rangovai. Maža to – darbai sustojo ir neaišku, kada bus baigti.
Sudėtingiausia padėtis Darbėnų gimnazijoje, kurios rekonstrukcija turėjo būti baigta iki praėjusių metų rugsėjo.
Atliko tik pusę darbų
Mažeikių bendrovei „Restruktus“ nesuspėjus baigti rekonstrukcijos numatytu laiku, darbų sutartis buvo pratęsta iki šių metų vasario.
Tačiau įmonė pati pradėjo restruktūrizavimo procesą, pritrūko apyvartinių lėšų, tad darbai mokykloje pradėjo strigti.
Išardę senąją šildymo sistemą statybininkai visai aptingo: buvo net kilusi grėsmė, kad rudenį pradėjusi veikti gimnazija žiemą liks be šildymo.
„Prispaudėme rangovus, kurie vargais negalais iki šalčių naują šildymo sistemą įrengė, tačiau viskas tuo ir baigėsi. Sutartis su rangovais jau seniai pasibaigusi, o atlikta tik pusė visų darbų“, – pasakojo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė.
Šiais metais gimnazijos vidaus apdailai valstybė buvo skyrusi 230 tūkst. litų. Iš jų 127 tūkst. litų taip ir liko nepanaudota, todėl juos teko grąžinti. Dabar jau aišku, kad gimnazijos rekonstrukcija nebus baigta ir iki ateinančio rudens.
Liko be kultūros namų
Iki šiol net neprasidėjo ES lėšomis finansuojama Kartenos gyvenvietės kultūros namų statyba, kuriai skirta apie 1,5 mln. litų.
Konkursą laimėjusi bendrovė „Klaista“ atliko medinio pastato tyrimus ir nustatė, kad mediena yra labai pažeista, tad statinio rekonstruoti neįmanoma. Rangovai pasiūlė statyti naują pastatą iš mūrinių blokelių ir įrodinėjo, kad jiems užteks numatytos sumos.
Savivaldybė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) ir klausė, ar galima už tas pačias lėšas medines pastato konstrukcijas pakeisti į mūrines.
Kol sulaukta teigiamo atsakymo, pastatą išardę rangovai pareiškė, kad tos pačios pinigų sumos nebepakanka, nes pabrango statybinės medžiagos. Nugriovę senuosius kultūros namus rangovai gavo 60 tūkst. litų ir pradingo, nors sutartis baigiasi tik vasarą.
Neišlenda iš teismų
Tuo metu Salantų gimnazijos remontas iki šiol nėra prasidėjęs, nors pernai šiems darbams valstybė buvo skyrusi 250 tūkst. litų.
Iki šiol dar nėra pasibaigęs net pernai gegužę įvykęs rangovo konkursas, nes jo dalyviai apskundė savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus. VPT jo medžiagą tikrino tris mėnesius, sudarė dalyvių eilę, bet ir šis sprendimas buvo apskųstas.
Šiemet gimnazijos remontui iš valstybės investicijų programos vėl skirta 200 tūkst. litų, tačiau neaišku, ar šias lėšas pavyks panaudoti.
Surištos rankos
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė:
„Koją kiša Viešųjų pirkimų įstatymo spragos. Konkursuose nustatomas mažiausios kainos kriterijus nėra objektyvus. Atlikę darbų už numatytą sumą statybininkai pasitraukia, o mes liekame su pusiau skustu, pusiau luptu pastatu.
Nesuprantama, kodėl kilus neaiškumams VPT taip ilgai tiria konkurso dokumentus. Vėliau tai rangovams virsta argumentu, kad per tą laiką pabrango statybinės medžiagos, ir jie už įsipareigotą sumą negali atlikti numatytų darbų.
Konkursus stabdo ir dalyvių bylinėjimasis su savivaldybe ir konkurentais. Jei Viešųjų pirkimų tarnybai ar teismams besiskundžiančios įmonės privalėtų sumokėti užstatą, tokių skundų sumažėtų.“
Alvydas Ziabkus
„Lietuvos rytas“
