Valstybės prioritetu tapusi gamyklų plėtra gyventojus paliko už borto. Nuo teršalų dūstantys žmonės baiminasi, kad kovos su pramonės milžinais baigties gali ir nebesulaukti.
Nėra pinigų?
Dešimtmečius nuosavuose namuose gyvenantys žmonės netrukus turės užleisti vietą didžiulėms kaimynystėje kylančioms gamykloms.
Tokią ateitį jiems siūlo verslininkai, užsimoję panaikinti visas kliūtis, trukdančias sėkmingai plėstis.
Pramonininkai siekia maksimaliai sumažinti jas ir gyventojus skiriančias sanitarines apsaugos zonas.
Gamyklos atsidurtų prie pat sodybų, o gyventojams tektų kvėpuoti jų išmetamais smirdančiais teršalais.
Toks likimas ištiko Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esančias Lypkių ir Švepelių gyvenvietes.
LEZ yra valstybinės reikšmės projektas, jos teritorijoje žmonės negali gyventi.
Tačiau per dvylika metų niekas nepasirūpino gamyklų kaimynystėje gyvenančių žmonių sveikata. Pinigų jiems iškeldinti taip pat neatsiranda.
Kamuoja ligos
Lypkių gyventojai su nerimu žvelgia į greta stūksančius gamyklų kaminus ir spėlioja, kiek jiems dar liko gyventi.
„Būna dienų, kai neįmanoma kvėpuoti, aštrus kvapas graužia gerklę, sukelia kosulį, nežinia dėl ko atsirado odos bėrimų, kankina lėtinis bronchitas, dusulys. Tačiau net gydytojai nepajėgia nustatyti mūsų ligų priežasčių”, – skėsčiojo rankomis lypkiškiai.
Nuo 2001-ųjų jie kasmet atakavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą (VSC), reikalaudami ištirti oro taršą jų kiemuose. Tačiau atvykę specialistai pažeidimų nerasdavo.
Klaipėdos VSC atstovė Asta Šlepetienė dienraščiui teigė nei pernai, nei šiemet gyventojų skundų dėl taršos negavusi.
Prieš savaitę gyventojai surinko parašus ir kreipėsi į Seimo sveikatos reikalų komitetą, prašydami išsiaiškinti, kokį poveikį jų sveikatai daro LEZ teritorijoje veikiančios pramonės įmonės. Komiteto primininkas Antanas Matulas tvirtino pavedęs Valstybiniam aplinkos sveikatos centrui atlikti reikiamus taršos matavimus.
Nori plėsti fermas
A.Matulas neabejojo, kad šalyje onkologinėmis ligomis žmonės suserga ir dėl normas viršijančios oro taršos, kurią skleidžia pramonės įmonės. Jis žadėjo siekti, kad sanitarinės apsaugos zonos nebūtų sumažintos.
„Zonų sumažinti jokiu būdu negalima. Mūsų nuomonei pritarė ir sveikatos apsaugos ministras. Negalime rizikuoti žmonių sveikata. Į komitetą kasdien kreipiasi gyventojai ir prašo tarpininkauti, kad sanitarinės zonos nebūtų mažinamos, žmonės prašo juos apsaugoti”, – kalbėjo A.Matulas.
Šiam Sveikatos apsaugos ministerijos projektui priešinasi ir Pakruojo, Mažeikių bei Pasvalio rajonų gyventojai.
Jie atsidūrė čia veisiamų gyvulių fermų kaimynystėje. Pasak A.Matulo, kiaulių ir galvijų ūkius Lietuvoje kuriantys užsienio investuotojai viliasi, kad pusantro kilometro sanitarinės apsaugos zonos būtų sumažintos iki 200 metrų. Gyventojai baiminasi, kad iš fermų sklindanti smarvė juos uždusins.
A.Matulas neslėpė, kad daug triukšmo sukėlęs projektas kai kam gyvybiškai svarbus. „Kam naudinga? Žinoma, verslininkams ir dar keliems ar keliolikai Seimo narių, kurie turi savų interesų”, – rėžė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Rizikuoti nenori
Nelaukdami specialistų išvadų dėl taršos Lypkių gyventojai penktadienį atvyko susitikti su meru Rimantu Taraškevičiumi. Jis tikino suprantantis gyventojų susirūpinimą, tačiau užuot laukus kompensacijos išsikėlimui kitur, pasiūlė imti paskolas ir jau dabar pirkti butus.
„Pats lankiausi metilo esterio gamykloje, bet nieko baisaus neužuodžiau”, – sakė R.Taraškevičius. Gyventojus iškeldinti iš LEZ teritorijos reikėtų daugiau kaip 18 mln. litų. Tačiau šiemet iš valstybės biudžeto tam nėra skirta pinigų. Miesto vadovų pasiūlytas dvejų metų terminas jų netenkina.
„Iki tada galima ir neišgyventi”, – skundėsi ginčų išvarginti žmonės. Gyventojų priremtas meras pažadėjo sutartimi įsipareigoti gyventojams kompensacijas išmokėti iki kitų metų liepos, pinigų paprašius Finansų ministerijos.
Taip esą tektų rizikuoti, nes negavus reikiamos sumos iš Vyriausybės, tektų pakratyti miesto biudžetą, nuskriaudžiant kitus gyventojus.
Tirs komisija
Mažinti arba panaikinti sanitarines apsaugos zonas dabar prireikė dėl esą pasenusių teisės aktų. Labiausiai šio projekto baigtimi suinteresuotos Ūkio, Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Projektą turinti parengti Sveikatos apsaugos ministerija savo poziciją jau pateikė, tačiau galutinį sprendimą priims Vyriausybė.
Praėjusią savaitę premjeras Gediminas Kirkilas sudarė darbo grupę, kuriai pavedė išsiaiškinti Klaipėdos LEZ teritorijoje chemines medžiagas gaminančios bendrovės „Neo group” poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.
Bendrovės korporatyvinių reikalų direktorius Gintautas Dirgėla tvirtino, kad pastaruoju metu skundų dėl taršos iš gyventojų negavo. Paskutinis skundas juos pasiekė esą prieš metus.
„Aplinką teršia kiekviena ką nors gaminanti įmonė. Nėra įmonės, kuri gamintų deguonį. Pernai mums buvo leista į aplinką išmesti ne daugiau kaip 296 tonas teršalų, tačiau realiai buvo gal 87 proc. Daugiausiai tai mūsų katilinėje deginamos gamtinės dujos. Pasklidusi žinia esą mes siekiame mažinti sanitarines apsaugos zonas, yra visiškas absurdas. Mūsų vardas visai be reikalo įpainiotas”, – sakė G.Dirgėla.
Sausio pabaigoje įvykus avarijai iš gamyklos išsiliejo apie 175 tonos teršalų. Gamtosaugininkams apie avariją pranešta tik po paros.
