Privačiai šulinius kasančius darbininkus nusisamdžiusi, bet raštiškos sutarties su jais nesudariusi klaipėdietė galiausiai liko ir be šulinio, ir be pinigų.
Dingo kaip į vandenį
Nina Bronikovskaja porą metų ieško darbininkų, kurie „Eketės” bendrijoje esančiame sode iškastų šulinį.
Įrengti jo nesiėmė nė viena firma, todėl teko ieškoti laisvai samdomų darbininkų, už sutartą sumą įleisiančių betono žiedus.
Neseniai pagal skelbimą pasamdyti darbininkai Linas ir Vygantas teigė turintys darbo patirties bei apsiimantys iškasti visą šulinį.
Sutartą dieną pradėję darbus vyrai elgėsi nepriekaištingai, ir šeimininkė neturėjo pretenzijų. Klaipėdietė netgi atminimui nufotografavo besidarbuojančius gelmėje vyrus.
Tačiau po savaitės samdiniai tiesiog dingo.
Vyrus įbaugino molis
Savaitę padirbę vyrai susirinko visus darbo įrankius ir nebegrįžo. Prisiskambinti darbininkams N.Bronikovskajai nepavyko.
Dabar į šulinį yra įleisti tik penki žiedai iš aštuonių. Klaipėdietė teigė norėjusi įleisti bent septynis žiedus. Šeimininkės manymu, atkasę molį darbininkai pabūgo laukiančio sunkaus darbo ir pabėgo.
N.Bronikovskaja jiems sumokėjo avansą – 2 tūkst. litų. Samdiniai parašė pasižadėjimą, kad darbus jie tikrai baigs iki galo.
Tikino esąs pareigingas
N.Bronikovskaja skelbimą rado internete. Dienraščio žurnalistei paskambinus nurodytu numeriu atsiliepė moteris, kuri nepanoro prisistatyti.Pasakius, jog norėtume iškasti geriamo vandens šulinį sodų bendrijoje „Eketė”, iš karto gavome neigiamą atsakymą. Moteris motyvavo tuo, jog toje vietoje jos „bendrovė” ne vieną kartą kasė šulinius, tačiau to nebedaro, nes ten gruntas per kietas rankų darbui.
Galiausiai prisistačius dienraščio reportere moteris aiškino, jog su ponia Nina atsiskaitė, kiek galima iškasti dirbant kastuvais, iškasė, o paskui prasideda kietas molis.
Žurnalistams pavyko prisiskambinti ir vienam darbininkų. Paklausus, ar Linas ieškojo darbo pagal skelbimą, pašnekovas atsakė teigiamai.
Tačiau užsiminus, jog jo darbu skundžiasi buvusi darbdavė, vaikinas ėmė teigti, kad jau penkeri metai dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jam darbo tikrai nereikia. Jis taip pat aiškino, kad yra pareigingas darbuotojas, o šulinių apskritai nekasa ir jokios Ninos nepažįsta.
Vis dėlto paprašytas įvardinti jį kaip vairuotoją samdančią įmonę, vaikinas atsisakė tai daryti.
Kito darbininko – Vyganto – telefonas buvo išjungtas.
Reikia sudaryti sutartį
Aklavietėje dėl nebaigtų darbų palikti žmonės – ne retenybė.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėjas Raimundas Kontrimas patarė iš anksto apsidrausti nuo darbininkų savivalės.
„Atliekant tokius darbus kiekvienas vartotojas pirmiausiai turi reikalauti paprastos sutarties, kurioje nurodomas darbo pobūdis, užmokestis už darbą, abiejų šalių parašai, kontaktai, koordinatės. Tuomet galima kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo”, – komentavo R.Kontrimas.
