ES jau yra pradėjusi liberalizuoti elektros rinką – jos išgavimo ir paskirstymo vartotojams nebegali kontroliuoti ta pati bendrovė. Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė siūlymui neleisti tai pačiai bendrovei kontroliuoti elektros išgavimo ir jos perdavimo tinklų.
Šitaip siekiama įvairinti elektros rinką ir sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai. EP taip pat pritarė siūlymui neleisti kontroliuoti elektros tinklų ES nepriklausančių šalių subjektams.
Europos Komisija buvo pasiūliusi alternatyvią galimybę – nereikalauti atskirti elektros gamintojo ir tinklų operatoriaus nuosavybės, jei elektros tinklai būtų perduoti „nepriklausomam sistemos operatoriui” – atskirai valdomai bendrovei, nors ir susijusiai su elektros gamintoju.
Tuo tarpu aštuonios šalys, labiausiai besipriešinančios nuosavybės atskyrimui, – Austrija, Bulgarija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Prancūzija, Slovakija ir Vokietija – pasiūlė leisti elektros tinklus kontroliuoti „nepriklausomam perdavimo tinklų operatoriui” – atskirai valdomam elektros gamintojo padaliniui, kuris tokiomis pačiomis sąlygomis leistų naudotis tinklais ir kitoms bendrovėms. Vis dėlto Europos Parlamentas trečiadienį atmetė abu šiuos siūlymus bei pareikalavo visiško elektros gamybos ir perdavimo atsiejimo.
Parlamentas taip pat pritarė siūlymui neleisti kontroliuoti elektros tinklų ES nepriklausančių šalių subjektams (asmenims ar bendrovėms). Savo ruožtu deputatai siūlo įpareigoti ES šalis siekti regioniniu lygiu integruoti elektros rinkas ir skatinti jos tinklų operatorių bendradarbiavimą.
Europarlamentarai taip pat norėtų į direktyvą įrašyti daugiau vartotojų apsaugos nuostatų. Jų nuomone, vartotojai turi galėti pasirinkti ar pakeisti energijos tiekėją, nesvarbu kurioje ES šalyje jis registruotas, taip pat gauti kompensaciją už nekokybiškas paslaugas bei informaciją apie savo teises.
Šalyse, kurių elektros rinka dar nėra iki galo liberalizuota, europarlamentarai siūlo leisti ribotam laikui nustatyti didžiausią leistiną elektros kainą vartotojams, tačiau ji turėtų būti pakankamai aukšta ir ne žemesnė negu rinkos kaina. Savo ruožtu Parlamentas siūlo įpareigoti valstybes mažinti energijos trūkumą ir nuo jo kenčiančių žmonių skaičių, taip pat įsteigti skundų nagrinėjimo tarnybas bei užtikrinti pažeidžiamų vartotojų teises, įskaitant draudimą nutraukti energijos tiekimą pensininkams ir neįgaliesiems žiemą. Be to, deputatai ragina parengti ir patvirtinti Europos energijos vartotojų teisių chartiją.
Direktyvos įgyvendinimą prižiūrės autonomiška ES energetikos agentūra. Europos Komisija ir ES Taryba siūlo, kad ji atliktų tik patariamąjį vaidmenį, tuo tarpu europarlamentarai siekia didesnių jos galių. Šios agentūros buveinė turėtų būti Briuselyje, mano EP nariai.
Elektros gamybą ir perdavimą jau yra atsiejusios Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Suomija, Švedija ir Vengrija. Tuo tarpu daugelis kitų ES šalių tam priešinasi.
Valstybėms atstovaujanti ES Taryba yra pareiškusi, jog ji pritartų „nepriklausomo sistemos operatoriaus” bei „nepriklausomo perdavimo tinklų operatoriaus” galimybėms elektros bei dujų sektoriuose. Pagal bendro sprendimo procedūrą EP priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės
Liberalų ir demokratų aljanso vardu diskusijoje kalbėjęs Šarūnas Birutis teigė, jog pataisyta svarstomo dokumento versija „atitinka daugelio valstybių narių strateginius siekius energetikos politikoje – sukurti efektyvią ir integruotą ES vidaus rinką”.
EP narys ypač pabrėžė energijos tiekimo saugumo užtikrinimo svarbą: „Elektros jungtims, likviduosiančioms energetines salas – tokias kaip Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis bei kitas – svarbu ir politinė valia ir ES bendra politika, pagrįsta bendrais finansais. Privalome ne tik kalbėti, bet ir įgyvendinti tinklų operatorių bendradarbiavimo idėją, peraugančią į idėją turėti bendrą europinę elektros tiekimo tinklų bendrovę.”
Pasak Š. Biručio, šis klausimas ypač svarbus Lietuvai, ką tik įkūrusiai LEO LT bendrovę, kurios veikimo modelis nuo šiol neatitiks ES direktyvų.
Kita Liberalų ir demokratų aljanso narė Danutė Budreikaitė džiaugėsi, kad atkreiptas dėmesys į „energetikos salų” egzistavimą.
„Tokiai salai elektros (beje, ir dujų) srityje priklauso Lietuva. Jos situacija 2009 metais uždarius Ignalinos atominę jėgainę taps sunkiai prognozuojama dėl visiškos priklausomybės nuo Rusijos. Todėl regionų integracija į bendrą ES elektros energijos sistemą yra gyvybiškai svarbi”, – sakė ji.
Deputatės nuomone, „pasiūlytas nuosavybės [atsiejimo], kaip vienintelės galimybės užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomybę, įgyvendinimas, draudimas trečiosioms šalims kontroliuoti perdavimo sistemas ar perdavimo sistemos operatorius, vartotojo interesų ir apsaugos prioritetas – tai priemonės, kurios padės ES užtikrinti energetinį saugumą ir piliečių gerovę”.
Tuo tarpu Eugenijus Maldeikis (Sąjunga už tautų Europą) pritarė nacionalinių apribojimų panaikinimui ir veiklos atskyrimo principui, taip pat Europos energetikos agentūros įsteigimui ir geresniam koordinavimui su šalių reguliuotojais. Kita vertus, pasak deputato, „veiklos atskyrimo principas nėra pakankamas pakeisti natūralios monopolijos prigimtį energetikos rinkoje, nes išlieka izoliuotos regioninės rinkos, ir čia reikalingi platūs politiniai susitarimai”.
