Tikkuurila

Energetikos viceministrė D. Garbaliauskaitė: atsinaujinančios energijos ištekliai pramonėje – ne pasirinkimas, o būtinybė

Energetikos viceministrė D. Garbaliauskaitė: atsinaujinančios energijos ištekliai pramonėje – ne pasirinkimas, o būtinybė

Atsinaujinantys energijos ištekliai ne tik galėtų padėti pasiekti klimato tikslų, bet ir sukurti reikšmingą naudą tiek pramonei, tiek vartotojams. Tokią nuomonę savo pranešime išsakė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, kuri dalyvavo konferencijoje „Tvari ir žiedinė tekstilė – pramonės ateitis“. Ji surengta 2021 m. rugsėjo 16–18 d. vykusios vienos svarbiausių Baltijos šalyse aprangos, tekstilės ir inovacijų parodos „Baltic Fashion & Textile Vilnius“ kontekste.

„Žiedinė ekonomika turėtų būti pagrindinis tekstilės ir kitų pramonės šakų tikslas, o atsinaujinančios energijos ištekliai – puiki galimybė pramonės įmonėms didinti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą. Įvertindama tai, Energetikos ministerija siekia sudaryti visas sąlygas pasinaudoti šiomis galimybėmis“, – pabrėžė energetikos viceministrė, pridurdama, kad būtent dėl to ir valstybėje skirstant investicijas, atkreipiamas dėmesys ir į atsinaujinančios energetikos technologijų kūrimą pramonės srityje.

D. Garbaliauskaitė savo pranešime pažymėjo, kad tekstilės industrija neapsieina be didelių sąnaudų: žmonės darbužių perka daugiau, nešioja trumpiau, o generuojamas milžiniškas pigios ir žemos kokybės medžiagos kiekis veda į katastrofą. „Paskaičiuota, kad per metus šioje pramonės srityje sunaudojama apie 100 mln. tonų neatsinaujinančių žaliavų ir, jei nieko nekeisime, jau 2050 m. šis skaičius gali išaugti trigubai“, – sakė viceministrė.

Pranešime buvo pateikta ir daugiau tekstilės pramonės situaciją iliustruojančių skaičių. Pasak viceministrės, vien madų industrija atsakinga už penktadalį vandens nuotekų ir suvartojamos energijos kiekį – jis sudaro tiek, kiek suvartoja aviacija ir laivininkystė kartu sudėjus. Atkreiptas dėmesys ir į tekstilės atliekas: kiekvienas europietis per metus vidutiniškai išmeta 11 kg drabužių, kurie lygiai taip pat kaip ir plastikas, teršia aplinką, patenka į vandenynus. „Akivaizdu, kad tekstilės perdirbimas yra labai menkas: net 87 proc. naudotos tekstilės yra arba išmetama į atliekynus, arba sudeginama“, – teigė D. Garbaliauskaitė.

Pasak jos, dėl šios priežasties itin svarbia tampa Europos Sąjungos iniciatyva rengti Darnios tekstilės strategija, kuri pasiūlys kryptis, kad tekstilės industrija galėtų tapti beatliekinė ir atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Atsinaujinančios energijos ištekliai gali tapti viena iš tokių strateginių krypčių.

Konferencijoje taip pat pranešimus skaitė bei baigiamojoje diskusijoje dalyvavo Europos aprangos ir tekstilės konfederacijos (EURATEX) generalinis direktorius Dirk Vantyghem, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas Kęstutis Daukšys ir kt. atstovai.

REKOMENDUOJAME