Senyvų klaipėdiečių šeimai elektros skaitiklio keitimas virto košmaru: gavę dešimttūkstantinę sąskaitą už pažeidimą, kurio tvirtina nepadarę, senjorai nebegali ramiai miegoti ir ieško, kas galėtų jiems suteikti kvalifikuotą pagalbą.
Buvę tremtiniai 78-erių Fiodoras ir 76-erių Anastasija Butylkinai nedideliame dviejų aukštų namelyje atokioje Tinklų gatvėje gyvena jau pusę amžiaus.
Anot A. Butylkinos, prieš porą metų, kai jų rajone buvo keičiami senieji elektros skaitikliai, įrengti nuosavų namų viduje, jų būste veikiantis modernesniu pakeistas nebuvo.
Pokalbininkės teigimu, bendrovės VST specialistai jos namuose apsilankė pernai rugsėjį. Tuomet skaitiklis vėl keičiamas nebuvo – jį tiesiog iškėlė ant išorinės namo sienos.
Antrojo VST atstovų vizito Butylkinai sulaukė šiemet gegužę. Skaitiklį apžiūrėję specialistai tuo metu namuose vienam buvusiam A. Butylkinos vyrui pasakė, jog skaitiklio plomba suklastota.
Neįgalus žmogus, prieš kelerius metus patyręs insultą, neturėjo jėgų jų įleisti į rūsį – apžiūrėti kažkokių įrenginių, be to, sakėsi ne visai patikėjęs, kad svetimiems žmonėms to gali reikėti.
Skaitiklis buvo pakeistas nauju. Po poros savaičių A. Butylkina buvo pakviesta dalyvauti VST komisijos posėdyje, o dar po kelių dienų sulaukė pranešimo dėl surašyto neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto.
Jame nurodoma apskaičiuota neteisėtai suvartotos ir neapmokėtos elektros energijos kiekio piniginė išraiška – 14 768 litai 62 centai, kuriuos privalu sumokėti per penkiolika dienų nuo gavimo. Priešingu atveju, rašoma pranešime, „dėl neteisėto elektros energijos vartojimo bei neapmokėtos sumos išieškojimo būsime priversti kreiptis į teismą ir (ar) teisėsaugos institucijas”.
Skaičiavo paromis
Anot bendrovės VST Elektros tiekimo analizės skyriaus viršininko Roberto Globio, A. Butylkina, surašant neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, nesuteikė galimybės operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu name esančių veikiančių elektros imtuvų galią. Tad komisija nusprendusi elektros energijos suvartojimą perskaičiuoti pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią (15 kW) ir 24 valandų per parą trukmę. Tokia tvarka numatoma 2005 m. LR ūkio ministro patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse.
Senoliai dievagojasi nei tyčia, nei netyčia nelietę ir juo labiau negadinę skaitiklio. „Jeigu būtume kalti, į nieką pagalbos nesikreiptume – už savo nusižengimus privalu atsakyti. Tačiau ką daryti, kai nusižengimo nesi padaręs?” – ašaras braukė ramybės netekę sutuoktiniai.
Nustato vizualiai
VST atstovo R. Globio teigimu, plombų klastotės ar pažeidimai specialistų nustatomi vizualiai, remiantis bendrovės ar skaitiklio gamintojo montuojamų originalių plombų pavyzdžiais.
Kilus abejonėms ar ginčams, plombų pažeidimai gali būti nustatomi ekspertizės metu, kurią skiria teismas.
„Nustačius plombų pažeidimą, klastojimą ar kitą elektros energijos grobstymo atvejį, pažeidėjui surašomas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. Šis aktas – tai pagrindas operatoriui (šiuo atveju akcinei bendrovei VST) apskaičiuoti padarytą jam žalą”, – aiškino specialistas.
Jo teigimu, komisija priima sprendimą tik surinkusi informaciją ir įvertinusi visas aplinkybes akto surašymo teisėtumą, kliento kaltę ir pan.
„Klientas turi teisę aiškintis, sutikti arba nesutikti su vienokiais ar kitokiais sprendimais. Jei klientas nesutinka su komisijos išvadomis, jis, motyvuodamas savo nesutikimo priežastis bei pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus, gali pakartotinai kreiptis į elektros energijos tiekėjo sudarytą komisiją.
Būtent tam ir skiriamos 15 dienų – jos reikalingos, kad būtų galima įvertinti papildomas aplinkybes ir rasti abiem šalims priimtiną sprendimą”, – tvirtino specialistas. Tiesa, apie tokią 15 dienų paskirtį klientui siunčiamame rašte neužsimenama.
Klesti vagys
Anot R. Globio, elektros energija vis dar grobstoma tiek miestuose, tiek ir kaimuose. Miestuose elektros energijos vagystės – stambesnės, labiau organizuotos.
„Praėjusiais metais Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose surašyti 686 neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai, 25 iš jų – Klaipėdos mieste.
Bendrovėje vykdant aktyvią vagysčių prevenciją, elektros vagysčių nuosekliai mažėja. 2006 m. Klaipėdos mieste jų užfiksuota 37″, – nurodė pokalbininkas.
Visi įmonių ir gyventojų įsiskolinimai bendrovei skaičiuojami pagal minėtuosius surašytus neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktus ir vertinami kaip elektros vagystės. Skolos taip pat skaičiuojamos pagal neapmokėtas sąskaitas, pateiktas įmonėms, arba gyventojų nuskaitytuose skaitiklio rodmenyse rastus neatitikimus.
Paklausus, ar gyventojams suteikiama galimybė pateiktas sąskaitas padengti išsimokėtinai, specialistas teigė, jog kiekvienas atvejis svarstomas individualiai.
Vartotojai – silpni
Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidentas Kęstutis Grinius sakė, jog tokių situacijų Lietuvoje – ne viena.
„Vartotojas, būdamas silpnoji ginčo pusė, negali tinkamai apsiginti: nei vykstant elektros prietaisų perkėlimui, nei pasirašydamas sutartį su tiekėju, mat jos – sudėtingos ir painios, o VST vengia jas pasirašyti, nors tokią įstatyminę prievolę turi, nei konkretaus ginčo atveju, kurio metu elektros tiekėjas gali spekuliuoti, piktnaudžiauti įvairiomis teisės normomis ir tvarkomis, jų dviprasmybėmis. Tai – visų Lietuvos vartotojų problema”, – kalbėjo K. Grinius.
Pokalbininko teigimu, nagrinėjamoje situacijoje vienas svariausių argumentų gyventojų naudai yra faktas, kuri iš dviejų šalių – vartotojas ar tiekėjas – yra apskaitos prietaiso savininkai.
2007 birželio 21 d. tarp ginčo šalių – A. Butylkinos ir VST – buvo pasirašytas Elektros tinklo nuosavybės ribų aktas, kuris nustato, kad apskaitos prietaisas yra elektros tiekėjo nuosavybė ir kad už jos priežiūrą, eksploataciją bei patikrą yra atsakingas elektros tiekėjas.
„Elektros skaitiklis, mūsų įsitikinimu, nėra savininko objekto teritorijoje ar pačiame pastate, todėl jis negali atsakyti už tokio prietaiso apsaugą ar jo pažeidimus”, – sakė K. Grinius, kuris teigė pagal galimybes padėsiantis pensininkams ginti jų teisybę.