Elektronikos atliekom skirtų konteinerių tinklo plėtrą visoje Lietuvoje pradėjusios vykdyti asociacijos EEPA duomenimis, per mėnesį gyventojai į penkioliką surinkimo taškų šešiuose šalies miestuose pristatė apie 10 tonų elektronikos atliekų.
Vertindama šiuos skaičius asociacija suabejojo, ar, esant tokiam mažam gyventojų aktyvumui, yra tikslinga toliau tęsti šią programą.
„Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas Lietuvoje per mėnesį privaloma surinkti ir sutvarkyti apie 1125 tonas elektronikos atliekų, tad dabartinės 10 tonų kol kas yra pernelyg mažas skaičius, kad galėtume pasikliauti vien šia sistema” – teigia asociacijos EEPA direktorius Edgaras Kriukonis.
Anot jo, net ir įvertinus aplinkybę, jog tai tik programos pradžia, buvo tikimasi kur kas didesnio gyventojų aktyvumo.
„Pastarųjų trejų metų statistika teigia, jog per mėnesį buvo surenkama apie 1000 tonų elektronikos atliekų. Žinoma, tuomet Lietuvoje dar buvo teikiama paslauga, kai nebenaudojami prietaisai buvo nemokamai paimami iš gyventojų namų, tačiau šiai priemonei nebeegzistuojant, reikia ieškoti papildomų būdų, kaip užtikrinti pakankamą šių atliekų kiekio surinkimą” – pažymi E. Kriukonis.
Asociacijos atstovo teigimu, šiuo metu norintys nemokamai ir taisyklingai atsikratyti nebereikalingais elektronikos prietaisais gyventojai turi dvi alternatyvas – juos pristatyti į regionines stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba į šešiuose šalies miestuose esančius penkiolika specialių konteinerių, pastatytų prie didžiųjų buitine technika prekiaujančių parduotuvių.
„Tiek vienu, tiek ir kitu atveju, norėdami elektros ir elektroninės įrangos atsikratyti nemokamai, gyventojai ją turi savo jėgomis pristatyti iki surinkimo vietų, o pagrindinis asociacijos tikslas yra šį kelią sutrumpinti ir sukurti ilgalaikę bei efektyvią elektronikos atliekų tvarkymo sistemą visoje šalyje” – teigia E. Kriukonis.
Konteineriai, į kuriuos gyventojai gali nemokamai pristatyti nebereikalingą elektronikos įrangą, įrengti prie penkiolikos didžiųjų buitine technika prekiaujančių parduotuvių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Tauragėje, o konteinerių adresus galima sužinoti interneto svetainėje gyvasmedis.lt.
„Tam, kad ši programa sėkmingai vystytųsi, reikia daug didesnio šalies gyventojų aktyvumo ir sąmoningumo, tuomet ir mes dėsime visas pastangas jos tolimesniam įgyvendinimui” – viliasi E. Kriukonis.