Atsivėrus II pensijų pakopos „langui“ dalis gyventojų svarsto sukauptomis lėšomis padengti būsto paskolą. Vis dėlto, ar taip pasielgti verta, nulemia keli veiksniai – kokie jie, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
24 proc. atsiėmusiųjų II pakopos pensijų fondo lėšas klientų nurodė, kad jas planuoja skirti paskolai grąžinti, rodo pirmosios sausio mėnesio pusės „Luminor“ banko duomenys. Tai dažniausiai įvardijamas šių lėšų panaudojimo tikslas.
„Suprantama, kad atsiradus didesnei pinigų sumai dalis žmonių pirmiausia pagalvoja apie galimybę sumažinti didžiausius finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto, prieš priimant sprendimą reikėtų įvertinti, ar paskolos grąžinimas anksčiau yra geriausias žingsnis jūsų situacijoje“, – sako L. Žukovė.
Du būdai mažinti paskolos likutį
Pasak L. Žukovės, būsto paskolą anksčiau grąžinti galima dviem pagrindiniais būdais. Vienas jų – sutrumpinti paskolos laikotarpį ir mokėti didesnes mėnesines įmokas.
„Sutrumpinus paskolos laikotarpį kiekvieną mėnesį jai grąžinti skiriama didesnė pajamų dalis, todėl paskola mažėja greičiau ir per visą laikotarpį sumokama mažiau palūkanų. Tačiau to kaina – prireiks susiveržti diržus, kadangi laisvų lėšų kitoms išlaidoms liks mažiau“, – pažymi ekspertė.
Kitas būdas – mokėti mažesnes įmokas, kartais pinigų įnešant papildomai.
„Taip atsiranda daugiau laisvės spręsti, kaip panaudoti turimas santaupas. Jas galite skirti vaikų mokslams, būsto remontui, investicijoms ar, jei atsiranda galimybė, grąžinti paskolai. Vis dėlto, pasirinkus tokį kelia taip pat prireiks daugiau finansinės disciplinos, kad santaupos nevirstų į paprasčiausias kasdienes išlaidas“, – sako L. Žukovė.
Ankstesnis grąžinimas gali sumažinti palūkanas
Grąžinus dalį paskolos anksčiau gali sumažėti bendra sumokamų palūkanų suma. Tai ypač aktualu paskolų turėtojams su kintamomis palūkanomis, kadangi jos apskaičiuojamos nuo likusios paskolos sumos ir periodiškai perskaičiuojamos keičiantis palūkanų normai.
„Sumažinus paskolos likutį, palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo mažesnės sumos, todėl ilgainiui galima sutaupyti. Be finansinės naudos kai kuriems žmonėms svarbu ir psichologinis aspektas: mažesnė paskolos suma arba trumpesnis įsipareigojimų laikotarpis kartais suteikia daugiau finansinio saugumo jausmo“, – teigia L. Žukovė.
Reikėtų prisiminti ir alternatyvas
Vis dėlto ekspertė pabrėžia, kad anksčiau grąžinti paskolą ne visada yra geriausias sprendimas. Kartais naudingiau dalį pinigų atidėti santaupoms arba investuoti.
„Tarkime, turite 120 tūkst. Eur paskolą 25 metams, kurią paėmėte prieš 5 metus. Metinė palūkanų norma – 3,7 proc., o paskolos grafikas sudarytas anuiteto mokėjimo būdu. Šiuo metu paskolos likutis yra apie 104 tūkst. Eur. Jeigu dabar 20 tūkst. Eur paskirtumėte paskolai grąžinti, darant prielaidą, kad likusį paskolos laikotarpį palūkanos nesikeis, sutaupytumėte apie 8,3 tūkst. Eur palūkanų. Tačiau jei tuos pačius 20 tūkst. Eur investuotumėte, pavyzdžiui, su vidutine 7 proc. metine grąža, po 10 metų sukauptumėte daugiau nei 39 tūkst. Eur, pelnas siektų 19 tūkst. Eur. Tai gerokai daugiau nei sutaupytos palūkanos“, – pažymi L. Žukovė.
Ji priduria, kad jei visus laisvus pinigus skiriate paskolai grąžinti, jų gali nelikti ir nenumatytiems atvejams – pavyzdžiui, netikėtoms sveikatos išlaidoms, darbo pokyčiams, didesniam būsto remontui ar kitiems finansiniams sukrėtimams.
„Todėl kišenėje atsiradus didesnei pinigų sumai pirmiausia verta pasirūpinti finansine pagalve, kuri padėtų padengti bent kelių mėnesių išlaidas. Priešingu atveju, paradoksaliai, gali tekti likti be siekiamo finansinio saugumo ir, greičiausiai, skolintis“, – pažymi L. Žukovė.
Įvertinkite visą situaciją
Sprendimą anksčiau grąžinti būsto paskolą, anot ekspertės, reikėtų priimti įvertinus visas aplinkybes: dabartinių pajamų stabilumą, turimos paskolos palūkanų normą, santaupas ir alternatyvias investavimo galimybes.
„Svarbiausia, kad sprendimas atitiktų jūsų finansinius tikslus ir gyvenimo planus. Kai kuriems žmonėms prioritetas bus kuo greičiau atsikratyti paskolos, kitiems – išlaikyti lankstumą ir auginti santaupas. Abu pasirinkimai tinkami, jei jie pagrįsti apgalvotu finansiniu planu“, – apibendrina L. Žukovė.
Ji taip pat primena, kad svarstant, kaip geriausiai panaudoti II pakopos lėšas, nereikėtų pamiršti ir ilgalaikio finansinio saugumo.
„Grąžindami paskolą galite sumažinti dabartinius įsipareigojimus, tačiau nepamirškite pasirūpinti ir tolimąja savo ateitimi – kaupimas pensijai taip pat yra vienas būdų suteikti sau finansinį stabilumą. Todėl prieš apsisprendžiant verta pagalvoti, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp dabartinių poreikių ir ateities finansinio saugumo“, – pažymi ekspertė.
