Kristofas Riulis (Christof Ruhl), vyriausiasis energetikos koncerno BP ekonomistas, teigia, kad kalbos apie senkančias naftos atsargas neturi pagrindo. BP vyriausiojo ekonomisto nuomone, pasaulyje pakanka patvirtintų naftos atsargų, kad paklausa būtų patenkinta mažiausiai 40 metų.
„Nuolat skamba prognozės, esą naftos klodai greit išseks, tačiau iš tiesų visą laiką atrandami nauji telkiniai”.
Atsižvelgiant į resursus, kurie dar glūdi žemėje, naftos užteks ilgam.
Tuo tarpu nepriklausomos organizacijos „Energy Watch” tyrimai rodo, kad naftos trūkumas bus jaučiamas jau artimiausiais metais. Ekspertų tvirtinimu, pasaulinė paros gavyba, 2006 metais siekusi 81 mln. barelių, iki 2020 m. sumažės iki 58 milijonų.
Tarptautinė energetikos agentūra Paryžiuje taip pat rengia naujas prognozes, pagal kurias numatomas didelis pasaulinės naftos žaliavos pasiūlos deficitas.
O štai pasaulinėse rinkose toliau kyla naftos kainos. Praėjusią savaitę naftos barelis pirmą kartą istorijoje viršijo 135 JAV dolerius. Daugelis ekspertų dėl rekordinių naftos kainų kaltina Azijos šalis, nes šių valstybių valdžia subsidijomis remia kuro pramonę, tuo skatindama paklausos ir kartu kainų augimą.
Būtent dėl šios priežasties kai kurios Azijos valstybės, net nepaisydamos sparčių infliacijos augimo tempų, nutarė atšaukti subsidijas kuro pramonei, tikėdamos, kad šiomis priemonėmis pavyks sumažinti pasaulines „juodojo aukso” kainas. Tačiau daugelis ekspertų tikina, kad sprendimą apie subsidijų atšaukimą priėmė ne tos šalys.
Jų teigimu, pagrindinės šalys, provokuojančios naftos kainų kilimą, šiuo metu yra tokios besivystančios šalys kaip Indija ir Kinija. Šią nuomonę patvirtina ir statistiniai duomenys: pavyzdžiui, Indija suvartoja daug daugiau kuro nei visos šios keturios šalys kartu – Indonezija, Taivanas, Šri lanka ir Bangladešas. O naftos apimtys, suvartojamos Kinijoje, apytikriais apskaičiavimais, netgi tris kartus didesnės nei Indijoje. Taigi būtų logiška atšaukti kuro subsidijas būtent Indijoje ir Kinijoje. Tačiau, kad ir kaip būtų paradoksalu, sprendimas atšaukti subsidijas buvo priimtas būtent tose šalyse, kurios beveik neturi jokios įtakos „juodojo aukso” pasaulinei rinkai: Indonezijoje, Taivane, Bangladeše ir Šri Lankoje.
„Kuro subsidijos, kuriomis naudojasi kai kurios Azijos šalys, tiktai skatina šios žaliavos paklausos augimą ir kartu tolesnį kainų didėjimą. Pasaulinės naftos kainos ims mažėti tik tuo atveju, jeigu Kinija ir Indija atšauks subsidijas”, – įsitikinęs tyrimų bendrovės „KBC MArket Services” atstovas Džonas Raselas (John Russel). Tiesa, šių šalių valdžiai nevalia pamiršti, kad subsidijų atšaukimas skaudžiai kirs kinų ir indų kišenėms.
Problemą gilina ir tas faktas, kad šiuo metu naftos iš išsivysčiusių šalių paklausa ima mažėti dėl žymaus ekonomikos augimo tempų sulėtėjimo, tačiau „juodojo aukso” iš Kinijos ir Indijos paklausa greičiausiai nekis būtent dėl kuro subsidijų.
Kaip prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra, naftos iš besivystančių šalių paklausa 2008 m. per dieną išaugs 1,4 mln. barelių, arba 3,7 procento.
