Dujotiekio „Nord Stream” tiesėjai sumanė Baltijoje žūklaujančias įmones pamaloninti kompensacijomis.
Tačiau ambicingesni verslininkai kratosi šių išmokų.
Rusijos ir Vokietijos pastangomis per Baltiją tiesiamas dujotiekis „Nord Stream” kerta pagrindinius žvejybos rajonus.
Susirūpinę dėl verslo ateities aplinkinių valstybių žvejai pareikalavo garantijų, kad vamzdynas jūros dugne nekliudys jų veiklai.
Šveicarijoje registruota įmonė „Nord Stream” sutiko pažerti vienkartinių kompensacijų žvejus vienijančioms organizacijoms. Su sąlyga, kad jos nestos piestu prieš dujotiekio projektą ir atsisakys teisės kada nors reikšti pretenzijas.
Sutartį dėl galimų nuostolių atlyginimo su „Nord Stream” pasirašė ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA).
Kompensacija – apie 100 tūkst. eurų – jau gauta. Tačiau ne visi žvejai tuo patenkinti.
Prarijo mestą jauką
Baltijoje žūklaujančios įmonės „Banginis” vadovas Algirdas Aušra šią sutartį vertina kaip Lietuvos interesų išdavystę: „Nord Stream” tik ir reikėjo, kad žvejai prarytų pigų jauką. Po to juos bus galima varyti iš žūklaviečių, per kurias nusidrieks dujotiekio vamzdynai.”
Pagal šią sutartį LŽPGA pripažįsta, jog žvejai, kuriuos „Nord Stream” akcininkai esą tinkamai informavo apie vamzdyną jūroje, patys turės imtis priemonių, kad išvengtų žalos dujotiekiui ir savo nuosavybei, nereikalaus papildomų kompensacijų, jei sąlygos nebus pažeistos.
Už kompensaciją asociacija atsisakė teisės ginti savo interesus – teikti „Nord Stream” apeliacinius skundus, civilinius ieškinius dėl leidimų dujotiekio tiesimo darbams. Galimi projekto pakeitimai žvejams irgi nesuteiks jokios teisės reikalauti kokių nors išmokų.
Pavadino tiesiog išmalda
„Užkibę ant jauko žvejai smaugia patys save – atsisako bet kokių teisių. Nenustebčiau, jei „Nord Stream” veikėjai, dangstydamiesi projekto pakeitimais arba kokiomis nors grėsmėmis, apribos veiklą dabartiniuose žūklės rajonuose. Lietuviams beliks susitaikyti”, – kalbėjo A. Aušra.
LŽPGA ir „Nord Stream” susitarimai verslininkui primena gėdingą sandorį dėl įmonės „Mažeikių nafta” pardavimo JAV bendrovei „Williams”.
Pasak A. Aušros, tokia sutartis Lietuvos žvejybos įmones paverčia nuolankiomis svetimos valios vykdytojomis.
„Banginio” savininkui mėginta įpiršti 28 tūkst. eurų kompensaciją, tačiau A.Aušra, kurio laivai šalia Bornholmo ir Gotlando salų jūros dugnu tiesiamo dujotiekio ekonominėse zonose jau daug metų gaudo strimeles ir šprotus, kategoriškai atsisakė.
„Man išmaldos nereikia. Pinigais susigundę žvejai rizikuoja prarasti savo verslą”, – įsitikinęs verslininkas.
Išmokos – lyg iš dangaus
Dėl galimų nuostolių atlyginimo su „Nord Stream” tarėsi ir Švedijos, Danijos bei Suomijos žvejų organizacijos.
„Banginio” vadovo A. Aušros žiniomis, kaimynai įsipareigojimais nesusipančiojo: „Jie pareikalavo ne kompensacijų, o lėšų specialiai įrangai, kuri fiksuoja vamzdynus jūros dugne.”
LŽPGA vadovas klaipėdietis Alfonsas Bargaila oponentų kritiką dėl jo pasirašytos sutarties pavadino didžiule audra vandens stiklinėje.
„Niekas kompensacijų nesiūlė. Sužinoję, kad danai, švedai, suomiai derasi su „Nord Stream”, ir mes pateikėme reikalavimus.
Visi žvejai džiaugiasi lyg iš dangaus nukritusiais pinigais. Mūsų dėka tokias išmokas gavo ir Latvijos žvejų asociacija”, – teigė A. Bargaila.
Priekaištai dėl neva vienašališkai pasirašytos ir nuostolingos sutarties A.Bargailos, regis, nė kiek nejaudina: „Mūsų asociacija atstovauja 70 proc. Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos įmonių. Teisme įrodžiau, kad viskas teisėta – buvau įgaliotas tartis su „Nord Stream”.
Pagalius kaišo pavyduoliai
„Nord Stream” išmokos patrupintos penkioms įmonėms. A. Bargaila nemano, kad sutartis gali pažeisti kitų dujotiekio zonose dabar nežūklaujančių, bet galbūt ateityje norėsiančių ten plėtoti žvejybos verslą Lietuvos įmonių interesus.
„Juk mes negalėjome keisti „Nord Stream” projekto. Reikėtų tik džiaugtis tuo, ką išsikovojome.
Tačiau pavyduoliai žarsto pretenzijas, esą žvejai apie derybas nieko nežino”, – kalbėjo A. Bargaila.
Spjovęs į „Nord Stream” pinigus A. Aušra tikisi, kad su dujotiekio tiesėjais konkurentų pasirašyta sutartis anksčiau ar vėliau gali būti pripažinta niekine.
„Kitų nuomonė dėl sutarties, kuri žvejams strigs kaip ašaka gerklėje, A. Bargailai nerūpėjo”, – piktinosi „Banginio” vadovas, kurio įmonei tenka 70 procentų Baltijos jūroje lietuvių sugaunamo laimikio.
Menki pinigai
Aušrys Macijauskas, Žemės ūkio viceministras:
„Tai dviejų ūkio subjektų – komercinės įmonės ir vienos žvejus vienijančios asociacijos – susitarimas. Niekas nedraudžia pasirašyti tokių sutarčių, jeigu jos neprieštarauja kitiems teisės aktams.
Komercinės sutartys privalomos tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių vardu jos pasirašytos.
Galbūt LŽPGA vadovas A. Bargaila skelbia taręsis su „Nord Stream” visų Baltijos jūroje žūklaujančių Lietuvos žvejų vardu. Jis gali aiškinti ką tik nori, tačiau trečiosioms šalims tokia sutartis negalioja.
Žūklavietėse visus santykius ir problemas reglamentuoja tarptautinės konvencijos ir kitokie valstybių lygio susitarimai. Baltijos jūra nėra privačių įmonių nuosavybė.
Žvejų asociacijai skirti 100 tūkstančių eurų nėra dideli pinigai. Tiek kainuoja 90 tonų Baltijos jūroje sužvejotų menkių.
Šiais metais Lietuvai skirta menkių žvejybos kvota siekia 3500 tonų.”
