Augantis Europos dujų alkis ir Rusijos siekis diversifikuoti energijos eksporto kelius reiškia, kad Šiaurės Europos dujotiekio projektas bus baigtas, nepaisant šalių, per kurių teritoriją eis vamzdynas, prieštaravimų, rašo laikraštis „The Guardian”.
Baltijos jūros šalys nepritaria 1 tūkst. 200 km ilgio dujotiekio tiesimui, kainuosiančiam mažiausiai 5 mlrd. eurų.
Šiuo dujotiekiu kasmet iš Rusijos į Vokietiją ketinama tiekti 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Rusijos dujų milžinė „Gazprom” nori diversifikuoti savo energijos eksporto kelius ir sumažinti priklausomybę nuo Ukrainos, Lenkijos ir Baltarusijos, per kurias tranzitu eksportuoja dujas, o Vokietija nori patenkinti, kaip prognozuojama, augsiančią gamtinių dujų paklausą.
Tuo tarpu Baltijos šalys ir Lenkija nerimauja, kad Šiaurės Europos dujotiekis padidins Rusijos įtaką, o Švedija būgštauja dėl šio projekto poveikio gamtai. Suomija ir Danija dėl šio projekto nerimauja šiek tiek mažiau.
„Šis projektas bus atidėtas. Kaina išaugs, tačiau manau, kad dujotiekis vis tiek bus nutiestas”, – sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto direktorius Rusijos programai Arkadijus Mošeris.
Vokietijos užsienio reikalų tarybos Tarptautinio saugumo reikalų skyriaus vadovas Frankas Umbachas (Frank Umbach) taip pat mano, kad Šiaurės Europos dujotiekis bus nutiestas, nors pats ekspertas abejoja būtinybe jį tiesti.
„Pirminis dujotiekio veikimo pradžios terminas – 2010-ieji metai – yra nerealus, – sakė jis. – Projekto išlaidos gali padidėti iki 8-10 mlrd. eurų”.
Lenkija, Lietuva ir Estija nerimauja, kad leisdamos „Gazprom” išvengti dabartinių dujų eksporto kelių per Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos teritorijas jos taps pažeidžiamos, ir Maskva galės spausti kaimynines valstybes ar nutraukti joms dujų tiekimą, nes „Gazprom” galės ir taip eksportuoti dujas į Vakarų Europą.
Nesutarimai dėl dujų kainos su Ukraina ir Baltarusija – Rusijos spaudimo, kurio jos gali sulaukti, pavyzdžiai.
Lenkija, Lietuva ir Estija taip pat yra nepatenkintos tuo, kad susitarimas tiesti dujotiekį buvo priimtas nepasitarus su jomis visos su Šiaurės Europos dujotiekio projektu susijusios šalys, išskyrus Rusiją, yra Europos Sąjungos (ES) valstybės narės.
Vienas Lenkijos ministras šį projektą sulygino su Ribentropo-Molotovo paktu.
Šiaurės Europos dujotiekį tiesianti bendrovė „Nord Stream”, kurios 51 proc. akcijų priklauso „Gazprom”, atmeta teiginius, kad projekto įgyvendinimas bus atidėtas.
Tačiau bendrovė jau buvo priversta kartą keisti dujotiekio maršrutą. Be to, Estija atsisakė leisti ištirti savo teritorinius vandenis.
„Mes susidūrėme su kai kuriais administraciniais sunkumais, kuriuos rimtai sprendžiame, – sakė taip pat Šiaurės Europos dujotiekio projekte dalyvaujančios Vokietijos kompanijos „E.ON Ruhrgas” atstovas Hansas Pėteris Florenas (Hans-Peter Floren). – Tačiau konsorciumas laikosi planų”.
