Energijos kainos jau pasiekė tą ribą, kai Lietuvoje galėtų prasidėti visuotinė daugiabučių renovacija. Deja, užsimojusi dosniai remti tokius projektus Vyriausybė labai greitai pristigo pinigų.
Lėšų nebėra
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, šiuo metu yra pateikta per 400 paraiškų daugiabučiams renovuoti. Paraiškų teikimas buvo sustabdytas ir kol kas neaišku, kada bus atnaujintas. Šiems metams skirta Vyriausybės parama, siekianti 52,5 mln. litų, jau paskirstyta anksčiau įgyvendintiems daugiabučių šiltinimo projektams apmokėti. Patvirtinti ir pradedami vykdyti maždaug 100 naujų projektų, likusieji laukia eilės. Vien Vilniuje renovacijos pradžios laukia apie 70 namų.
Norint patenkinti dabar pateiktas paraiškas, iš viso reikėtų skirti beveik 300 mln. litų. Deja, kitąmet valstybė iš biudžeto numačiusi skirti tik 70 mln. litų, o 2010 m. – 100 mln. litų. Jei būtų panaudotos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšos, galima būtų sukrapštyti dar keliasdešimt milijonų. Šių pinigų užtektų tik dabar eilėje laukiantiems projektams, taigi naujų paraiškų priėmimo data nusikeltų net į 2011-uosius.
Per dideli užmojai
Būtent tai, kad Vyriausybė užsimojo pernelyg dosniai paremti daugiabučių renovacijos projektus, neturėdama tam pakankamai lėšų, ir gali tapti pagrindine priežastimi, stabdančia šį procesą. Taip mano SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas.
„Finansinis dosnumas dar negarantuoja, kad bus įgyvendinami daugiabučių atnaujinimo tikslai”, – sakė jis. Tai patvirtina dabar susiklosčiusi padėtis ir eilėje finansavimo laukiantys šimtai projektų.
Būsto strategijoje numatyta iki 2020 m. atnaujinti 24 tūkst. daugiabučių, statytų iki 1993 m. Tačiau esant dabartiniams daugiabučių modernizacijos tempams sunku patikėti, kad šie planai neliks vien tik gražūs žodžiai. Iki šiol šalyje modernizuota vos kiek daugiau nei 200 daugiabučių. Kad iki 2020 m. atnaujintume visus likusius, kasmet reikėtų sutvarkyti po daugiau nei 2 tūkst. namų.
SEB bankas skaičiuoja, kad norint renovuoti visus sovietinius daugiabučius reikia gerokai daugiau nei 20 mlrd. litų investicijų. Žinoma, Vyriausybės lėšų dalis būtų gerokai mažesnė, tačiau nė panašių pinigų neplanuojama skirti.
Išeitis – menkesnė parama
N.Udrėno įsitikinimu, renovaciją būtina paversti masiniu reiškiniu, nes kuo vėliau tuo imsime rūpintis, tuo daugiau iššvaistysime pinigų pro namų sienų plyšius ir nesandarius langus, mokėdami už vis brangesnę energiją. „Daugiausia išloš tie, kurie pradės pirmi”, – kalbėjo jis.
Žmonių noras atnaujinti senus pastatus dar labiau padidės rudenį gavus sąskaitas už šildymą, telieka pasinaudoti tuo noru ir paskatinti visuotinę renovaciją. Ekspertas siūlo kelis būdus, kaip įveikti finansines kliūtis. Pirma, gyventojai gali savarankiškai rengti ir įgyvendinti renovacijos projektus. Tačiau tam visas reikalingas lėšas teks surinkti patiems, savarankiškai skolintis iš bankų.
Kitas būdas – jei valstybės numatyta parama nuo 50 proc. energetinio efektyvumo didinimo priemonių kompensavimo būtų sumažinta iki 15–20 proc. Taip būtų paremta daugiau bendrijų, kurios jau šiandien galėtų pradėti renovaciją, tačiau nesulaukia valstybės numatytos skirti paramos.
Dar viena galimybė – jei renovacijos projektus vykdytų specialiai tam sukurtos bendrovės. Trečdalis jų kapitalo turėtų priklausyti valstybei, likusi dalis – privačioms bendrovėms, tarkime, statybų, šilumos tinklų įmonėms. Tokios bendrovės, pasak eksperto, galėtų pigiau skolintis iš bankų, nei pavienės daugiabučių namų bendrijos. Be to, tokios įmonės vykdytų ne po vieną renovacijos projektą, tad galėtų pigiau užsakyti medžiagas ir darbus. Tai leistų atpiginti renovaciją. Gyventojams tokiu atveju nereikėtų kaupti ir mokėti jokių pradinių įnašų, renovacijos išlaidas jie padengtų fiksuotomis įmokomis per tam tikrą laiką.
