Žemės nepasidalijantys kaimynai gyvena lyg apkasuose – įniršis liejamas ne tik piktais žodžiais. Vienas kaimynų teisme pasiekė, kad gretimo sklypo savininkas nusigriautų dalį namo.
Pateikęs ieškinį, liko kaltas
Feliksas Venclovas šiandien turėtų pats pradėti griauti savo namą, esantį pagrindinėje Šventosios miestelio gatvėje.
Keturių arų sklype sovietmečiu statytas garažas jau senokai yra virtęs vieno aukšto su mansarda nameliu. Teismas nusprendė, kad namas pastatytas nusižengiant įstatymams, ir savininkas įpareigotas viską sugrąžinti į buvusią padėtį.
Pats F.Venclovas aiškino, kad yra kaimynų savivalės auka, jis tik bandęs prisiteisti esą po privatizavimo kaimynams neteisėtai atmatuotą jo žemės ruožą.
„Pagal mano dokumentus jų tvora yra arčiau, nei turėtų būti. Dabar jie mane kaltina, kad mano namas yra arčiau jų tvoros, nei priklauso”, – aiškino F.Venclovas.
Kelerius metus trukęs teismų maratonas buvo negailestingas – savininkui teks griauti jau įrengto namo dalį. F.Venclovas jau sumokėjo baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Tačiau vyras pateikė prašymą atnaujinti teismo procesą.
„Šioje vietoje yra mano žemė, nežinau, kokiais keliais jie atsimatavo daugiau. Mano sklypas sumažėjo 18 kvadratinių metrų. Per teismą kaimynas į akis išrėžė, kad esu ubagas ir prieš verslininkus nepašokinėsiu”, – aiškino F.Venclovas.
Įkėlęs koją, tapo savininku?
Kaimynų karas įsiplieskė tuomet, kai, pasak F.Venclovo, jis kreipėsi į teismą ir mėgino sustabdyti esą jo žemėje tvorą tiesiantį kaimyną bei siekė, kad šis nevažinėtų jo keliuku.
Šventojiškis tikino, kad dėl parodytos geros valios dabar su juo yra nesiskaitoma.
„Nuosavybės pirkimo sutartyje juk parašyta, kad kitų sklypų savininkai neturi teisių į mūsų kelią. Tačiau po kelerių metų sužinojau, kad be mano parašo kaimynams į jį suteikta servituto teisė”, – stebėjosi vyras.
Žmogus tikino nežinojęs, kada tokie dokumentai buvo kaimyno naudai parengti, todėl ir nespėjo per mėnesį užprotestuoti šio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo.
„Išeitų taip, kad gavęs leidimą važinėti svetimu keliu po kelių metų kaimynas tapo jo bendrasavininkiu, – aiškino F.Venclovas.
Tačiau kaimyną teismui bandęs skųsti vyras pats liko kaltas.
„Mane bando užčiaupti. Esą mano namas per arti jų tvoros. Ne jie tvorą griaus, o aš savo namą”, – nuomonę dėstė F.Venclovas.
Paklaida siekia 70 cm
Gretimo 22,5 aro sklypo, kuriame įsikūrusi kavinė „Volungė”, bendrasavininkis Arūnas Staponas aiškino, kad jo sklypo ribas matavę matininkai jam pateikė dokumentus, kad sovietmečiu daryti skaičiavimai esą skiriasi nuo dabartinių.
„Jei jau taip, tai pagal matavimus mano sklypas su visa tvora turėtų išlįsti į valstybinę žemę – pagrindinę Šventosios gatvę. Kaimynas pats sugalvojo, kad mes savo sklypo ribas pastūmėme į jo sklypo pusę”, – kalbėjo A.Staponas.
Jis aiškino, esą patys žemėtvarkininkai pripažino, jog realiai daugelio savininkų valdose matavimai gali skirtis net 70 centimetrų.
F.Venclovas stebėjosi, kad kaimyno sklype ankstesni matavimai nesutapo tik vienoje vietoje – ten, kur prasideda kito savininko valdos.
„O kuo aš kaltas, kad tavo namas per arti stovi?” – rėžė A.Staponas.
Įkalė užtvarą
F.Venclovas tikino, jog teismui paskelbus, kad jam teks ardyti dalį namo, iš kaimynų išgirdo pasiūlymą ginčą baigti taikos sutartimi.
„Tačiau turėčiau jiems atiduoti 18 kvadratinių metrų savo žemės ir dar nesipriešinti, kad jų technika per mano kelią važinėtų”, – dėstė F.Venclovas.
Vyras bandė savaip protestuoti ir įvažą į kiemą pažabojo užtvaru. Tačiau nepasitenkinimą puolė reikšti ir kiti kaimynai. Tuo pačiu keliu naudojasi keli nuosavybę kaimynystėje turintys savininkai – F.Venclovo šeima, Stasės Serepinienės šeima, kurios namas viena siena šliejasi prie F.Venclovo būsto, ir klaipėdietis, kuris turi nuosavybės šiose valdose.
„Su kaimynu nesusitariame. Įrengė vartus, juos užrakino, o raktą įsidėjo į kišenę. Maža to, jis nukasė žvyrą nuo kelio, vienos duobės beliko. Automobiliu tenka per kelio bortelius laipioti”, – pyko kaimynė.
F.Venclovas aiškino, jog dėl į kavinę produktus atgabenančių sunkvežimių jis gatvėje turėdavo laukti kelias valandas, kad galėtų įsukti į kiemą, todėl ir įrengė užtvarą.
Kaltinimų lavina
S.Serepinienė aiškino, kad su kaimynu taip pat bylinėjasi ne vienus metus. Bendra siena susijungusių būstų savininkai vaidijasi dar įspūdingesniais veiksmais.
„Jei laistau daržą, guminę žarną nupjauna”, – piktinosi S.Serepinienė.
F.Venclovas tikino, kad kaimynė specialiai lieja vandenį, kad jis poilsiautojų negalėtų priimti.
„Juk kito vandens aš neturiu, ji įmeta siurbliuką į šulinį ir visą naktį vandenį pumpuoja. O vieną kartą radau pripiltų fekalijų į geriamo vandens šulinį. Ar tai normalu?” – baisėjosi kaimynas.
S.Serepinienė puolė ginčyti, kad niekas nematė ir neįrodys, jog taip galėjo pasielgti.
„Su šiuo kaimynu bylinėjamės dėl visko. Keitėme namo stogą, jis neprisidėjo, teko per teismus išieškoti”, – teigė S.Serepinienė.
F.Venclovas aiškino, kad niekas jo neinformavo apie remontą.
„Jei iš trijų savininkų du sutinka remontuotis, tai jau daugumos gyventojų sprendimas. Kam jo sutikimas mums?” – rėžė kaimynė.
Dar vienas teismo procesas su kaimyne S.Serepiniene F.Venclovo laukia dėl per arti jo žemės susodintų tujų.
„Jei jis nesilaiko atstumų ir mes nesilaikysime”, – aiškino S.Serepinienė.
Per dieną 100 litų
Kiekvienas vieno iš kaimynų žingsnis šioje Šventosios gatvėje iššaukdavo didžiulį pasipriešinimą ir teismų bangą.
„Tai jis į mano sklypą 15 centimetrų įlindęs. O kodėl jo kaminas taip arti mūsų ribos? O kodėl jis juodžemį pavogė, kodėl žvyro nuo namo kampo nenukasė?” – įtūžį liejo S.Serepinienė.
F.Venclovas aiškino, kad karo kirvį užkastų tokiu atveju, jei kaimynystėje esančios kavinės savininkai nebevažinėtų jo keliuku į savo teritoriją.
S.Serepinienė liktų patenkinta tik tuomet, jei kaimynas F.Venclovas sutvarkytų keliuko dangą.
Dėl to, kad teismuose nepavyksta nuginčyti mįslingomis aplinkybėmis atsiradusio kelio servituto, F.Venclovos pečius užgulė didžiulės skolos.
„Todėl, kad neleidžiu naudotis keliu, turiu kaimynui už dieną sumokėti po 100 litų. Ar matėte, kad kelias būtų uždarytas? Pridėjus antstolio paslaugas esu jau skolingas 36 tūkst. litų”, – aiškino F.Venclovas.
Visi trys kaimynai vienu balsu pareiškė, kad taikos šiame kieme niekuomet nebus.
Komentaras
Nijolė Požarskienė
Palangos miesto vyriausioji prokurorė:
Čia yra Palangos sindromas. Pasikalbėjusi su kolegomis, kurie dirba Druskininkuose ar Birštone, išgirdau, kad ten nieko panašaus, kas vyksta čia, nėra. Tiek Palangoje, tiek Šventojoje turtas vaidina didžiulį vaidmenį. Čia nepaisoma nei giminystės ryšių, nei bendražmogiškų dalykų. Dažnai kova dėl turto pavirsta į chuliganizmą, kūno sužalojimus ir tiesioginį kenkimą vienas kitam. Tokie veiksmai kitąkart gali tęstis ir dešimt metų. Mane labai stebina čia gyvenančių žmonių santykiai dėl turto. Kodėl taip yra, turėtų atsakyti psichologai. Tikriausiai vyrauja daiktų ir turto fetišizmas, todėl paminamos elementarios elgesio taisyklės. Tai suponuoja ypač brangi kurorto žemė. Mes nuolat tiriame įtarimus dėl testamentų klastojimų. Net ir žinodamas, jog negali pretenduoti į turtą, žmogus vis tiek bylinėjasi, kad tik kaimynas ar giminaitis negalėtų juo naudotis. Būna, žmogus net paaukoja sveikatą, kad atsikovotų tuos kelis centimetrus žemės. Čia tikras Tvin Pyksas.
