Rekonstruojamo Danės uosto krantinės bus padengtos ypatingu medžiu iš Afrikos. Jis toks kietas, kad statiniuose gali pakeisti gelžbetonį ir metalą. Dėl didelio tankio šis medis skęsta vandenyje, tačiau mediena nepermirksta.
Sėklos panašios į klevo
Rausvojo kietmedžio mediena rinkoje vadinama trimis lygiaverčiais pavadinimais – „Azobe”, „Bongossi” ir „Ekki”. Britai ją pagal Nigerijos kalbą vadina „Ekki”. Mediena gaunama iš rausvojo ir mažojo rausvojo kietmedžių. Juos dar vadina raudonaisiais geležies medžiais, raudonuoju ąžuolu, meni aliejaus medžiu.
Rausvieji kietmedžiai yra tropiniai nuo 16 iki 24, o kartais iki 40 m aukščio nuolat žaliuojantys medžiai. Jų kamienų skersmuo būna iki trijų metrų.
Mažieji rusvieji kietmedžiai yra žemesni ir auga savanų miškuose. Kietmedžių žievė iš išorės yra pilka ir šiurkšti, o viduje geltonai rudos ir rausvos spalvos.
Kamerūne augantis mažasis rausvasis kietmedis spalio ir gruodžio mėnesiais meta lapus. Medžiai žydi sausuoju metų laiku, kol pasirodo jauni lapai.Kai kuriais metais jie žydi netgi du kartus per metus. Balti žiedai būna šakų viršūnėse.
Kietmedžiai nokina nedidelius vaisius, kurie yra valgomi. Sėklos, panašiai kaip mūsų klevų, turi sparnelius ir jas išnešioja vėjas.
Auga sunkiai prieinamose vietose
Kietmedžiai išplitę drėgnųjų žemumų miškų savanose. Pagrindiniai jų kirtimo plotai yra Kamerūne, Ekvatorinėje Gvinėjoje, Senegale, Nigerijoje, Siera Leonėje, Sudane, Ugandoje ir Konge.
Šie medžiai auga iki 1500 m aukščio skardžių ir miškų pakraščiuose, vidutinio sunkumo dirvoje su smėlio žvirgždo priemaiša. Augalai atsparūs ugniai.
Kai kuriose Vidurio Afrikos savanose dėl per intensyvaus kirtimo ir nepalankių augimo sąlygų šiai medžių rūšiai gresia pavojus išnykti. Kietmedžiai yra kultūrinami – dauginami sėklomis ir ūgliais. Pastaraisiais metais jais apsodintos Sudano Gvinėjos savanų plynės.
Gaunama daug naudmenų
Panaudojamas įvairios rausvojo kietmedžio dalys. Jų vaisiai renkami ir džiovinami saulėje. Iš jų išimamos sėklos, kurias sutrynus išgaunamas aliejus. Kamerūne jis vadinamas „dessi”, „sankadang”. Aliejus naudojamas kosmetikoje ir medicinos reikmėms, tinka gaminti muilą. Aliejumi gydomos dermatozės, jis mažina dantų skausmą, raumenų nuovargį, apsaugo odą nuo džiūvimo.
Sėklos taip pat yra valgomos. Iš jų ruošiama pasta.
Kietmedžių žiedai yra kvapnūs, jie tinka gaminti medų. Iš lapų ir žievės daromos tinktūros. Jomis gydomos įvairios išorės ir vidaus ligos. Dideli ir tvirti lapai naudojami kaip tradicinis apdaras ir dėvimas apeigų metu.
Mediena nebijo vandens
Rusvųjų kietmedžių bešakė medžio dalis būna iki 30 m aukščio. Todėl ji ypač vertinama. Kietmedžiai priklauso prie sunkiausių ir kiečiausių Vidurio ir Vakarų Afrikoje išgaunamų medienos rūšių. Jos negadina jūros vanduo, nepažeidžia medgraužiai kenkėjai ir grybeliai. Skerspjūvyje mediena pilka iki šviesiai rudos, šerdies dalis yra raudonai ruda su violetiniu atspalviu.
Vėliau dėl oro sąlygų ji patamsėja, įgauna šokoladinį rudumą. Dėl didelio tankio ir svorio ji skęsta vandenyje, bet dėl medienos ląstelių sandaros nepermirksta. Atspari išoriniam poveikiui. Medienoje nedaug dervų, tinka kurui, mažai skleidžia dūmų ir yra kaitri. Ji sunkiai apdirbama – neįmanoma įkalti vinies neįgręžus. Mediena nemaloniai kvepia, gali sukelti alergiją. Ji yra atspari medžio grybeliams ir vabalams. Netgi būdama vandenyje ji išlieka ilgaamžė.
Dėl tvirtumo pakeičia betoną ar metalą statiniuose lauke ir vandenyje. Iš jos montuojamos laivų išorinės dalys, laiptų atramos, sienų dailylentės. Šia mediena išklojamos krantinės, daromi šliuzų vartai, tiltų atraminės dalys.
