Atominės elektrinės įstatymo pataisas pasirašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė atvėrė kelią likviduoti „Leo LT”. Ji abejoja, ar Lietuvoje bus pastatyta nauja jėgainė.
Praėjusią savaitę Seimo priimtas įstatymas išvengė valstybės vadovės veto. D.Grybauskaitė pasirašė ir kitus su šiuo įstatymu susijusius teisės aktus. Galimybę kreiptis į teismą, kad sandoris dėl „Leo LT” būtų pripažintas negaliojančiu, prezidentė įvardijo kaip netinkamą. Esą toks kreipimasis pailgintų „Leo LT” egzistavimą mažiausiai dvejiems metams ir bendrovė dar gautų europinių pinigų. „To leisti negaliu, todėl pasirašysiu įstatymo paketą, nes jis sudaro galimybę valstybei ir Vyriausybei likviduoti įmonę ir patį sandorį kitų įstatymų pagrindu. Jeigu Vyriausybei pritrūks politinės valios, man tos valios nepritrūks”, – vakar pareiškė D.Grybauskaitė. Per „Leo LT” akcininkų susirinkimą, kuris turėtų vykti rugsėjo 4-ąją, bus siekiama likviduoti bendrovę. Motyvus, kodėl pasirašė Atominės elektrinės įstatymą ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą numatantį teisės aktą, prezidentė liepos 30-ą išdėstė per spaudos konferenciją.
Virtualaus projekto nereikia
– „Leo LT” buvo kuriama dėl naujos atominės jėgainės. Kada ji bus pastatyta ir apskritai ar kada nors iškils? Ar Lietuva turėtų likti branduolinės energetikos šalis?
– Klausimas platus. Ignalinos atominė elektrinė atėmė iš Lietuvos galimybę kurti alternatyviąją energetiką. Senoji Ignalina sukūrė sąlygas, kad 20 metų turėjome monopolizuotą energetikos rinką. Buvo interesai, jog ji išliktų, maitintų politikus ir jokie kiti alternatyvūs variantai nebūtų svarstomi. Krizė parodė, kad būtina siekti monopolijų šiame sektoriuje išskaidymo. Turime peržiūrėti savo strategiją ir apskaičiuoti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, biomasę, atliekų deginimą, ar į atominę energetiką, ar į viską kartu. Atsakymo negaliu pateikti, nes nėra skaičiavimų.
– Ar gali nutikti taip, jog naujos atominės elektrinės Lietuvoje nebus?
– Jei matysime, kad tai daug kainuos mūsų ateities kartoms, žmonės turės pasakyti savo žodį, kur link judės Lietuvos energetika.
– Kaip į tokius pareiškimus turėtų reaguoti mūsų partneriai. Ar tai reiškia, kad Lietuva iš naujo svarstys, ar dalyvauti jėgainės statybos projekte?
– Su partneriais kalbėta, Lietuva kol kas neatsisako projekto. Turės būti pagrindimas. Partneriai taip pat neinvestuos į virtualų projektą, jei nebus realių ekonominių skaičiavimų.
– Ar „NDX energija” norėjo susitikti su Jumis?
– Ne, nebuvo. Negirdėjau to ir iš savo patarėjų. Nors vakarykštis pareiškimas (kad nauja elektrinė atsieis 12 mlrd. litų, o jungtims su Švedija prireiks dar 2 mlrd. litų – aut.) man labai patiko, nes padėjo apsispręsti. Bendrovės atstovų aiškinimai, jog be jų dalyvavimo neįmanoma rasti pinigų, ypač kai patys tų pinigų neturi, man padėjo apsispręsti.
– Ar susitikusi su teisės ekspertais išgirdote pastabų dėl įstatymų, susijusių su „Leo LT”?
– Taip, išgirdau motyvus „už” ir „prieš”. Man to reikėjo, nes esu girdėjusi daug spekuliacijų. Apsisprendžiau, kad procesas negali būti vilkinamas. Viena galiu pasakyti aiškiai – dėl Kruonio elektrinės perdavimo už 1 litą Vyriausybė tikrai kreipsis į teismą. Taigi yra daug neaiškumų, daug neskaidrumo. Visi politikai, kurie balsavo už įstatymą, turi prisiimti moralinę ir politinę atsakomybę.
Įvyko detektyvas
– Ar Jūsų pasirašytos pataisos dėl PVM didinimo iki 21 proc. padės išspręsti dabartines ūkio problemas? Ar Vyriausybės veiksmai pakankami?
– Šio įstatymo pakeitimai nepadės visiškai išspręsti problemų, nes ekonomikos skatinimo požiūriu šis mokestis tikrai nėra ta priemonė. Pakėlimas yra laikinas, todėl pradėjus ūkiui augti reikėtų grįžti ir viską pergalvoti.
– Vyriausybė teigia, jog daugiabučių renovavimas – viena pagrindinių verslo skatinimo priemonių.
– Raginu žmones suprasti, kad jų likimas – jų pačių rankose. Apsisprendžiau nestabdyti renovacijos projekto, kuris gaivina ekonomiką. O kalbant apie Statybų įstatymą, jis atvėrė galimybes įteisinti visas nelegalius statinius. Dėl jo įvyko šioks toks detektyvas. Prezidentūra gavo kitą įstatymo projektą, nei Vyriausybė buvo pateikusi Seimui. Buvome priversti kreiptis į Teisingumo ministeriją ir Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl papildomos nuomonės. Ją gavę įsitikinome, kad turiu vetuoti teisės aktą, nes vėliau atsiradę pakeitimai būtų atvėrę dar didesnę galimybę piktnaudžiauti.
Mato rezervų politikų atlyginimuose
– Gal turite siūlymų, kaip mažinti „Sodros” deficitą?
– „Sodros” sistemą jau seniai būtina reformuoti. Diskusijos dėl to užtruko. Socialinio draudimo sistema turi būti peržiūrėta, reikia sistemiškai spręsti socialinių išmokų klausimą. Sunkmečiu privalu tartis su visais piliečiais. Reikia pradėti nuo valdžios vyrų atlyginimų mažinimo ir tik tada kreiptis į žmones, kad jie sutiktų su laikinu išmokų mažinimu. Tai turi būti daroma apsaugant mažiausiai uždirbančius ir socialiai pažeidžiamus asmenis.
– Pasirašėte įstatymo pataisą, kuria sumažintas politikų, pareigūnų, teisėjų ir tarnautojų bazinis algos dydis. Ar matote dar rezervų, kad būtų galima taupyti atlyginimų sąskaita?
– Politikų atlyginimų sąskaita rezervo matau. Oi, kaip matau.
