Vilniaus pirminė būsto rinka vasarį ir vėl demonstravo aktyvumą – fiksuoti 659 sandoriai. Tačiau džiaugsmą dėl aukštos paklausos temdo tirpstanti pasiūla: ieškantieji būsto sostinėje šiuo metu turi mažiausią pasirinkimą per dvejus metus, o vidutinė kaina jau perkopė rekordinę 4 000 Eur ribą.
Vilnius: maža pasiūla diktuoja naujas žaidimo taisykles
Vasarį Vilniaus pirminėje rinkoje fiksuoti 659 naujų būstų (butų, loftų, kotedžų)* sandoriai – tai 9,6 proc. mažiau nei sausį, bet 20,3 proc. daugiau nei 2025 m. vidurkis (548). Tačiau pasiūlos papildymas buvo vienas skurdžiausių: rinką papildė vos 250 naujų būstų. Tai mažiausias rodiklis nuo 2025 m. gegužės, o bendras „sandėlis“ susitraukė iki 4695 vienetų – žemiausio taško per dvejus metus.
„Šiuo metu Vilniuje tampa akivaizdu, kad rinka nebespėja atliepti paklausos: nuperkama vidutiniškai 1,5 karto daugiau būstų nei pasiūloma naujų. Jei pastarąjį pusmetį kas mėnesį realizuojama apie 635 būstų, tai pasiūla pasipildo tik 439 vienetais. Tokia asimetrija kuria palankias sąlygas spartesniam kainų augimui“, – teigia „Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė.
Pasak ekspertės, Vilnius jau įžengė į „pardavėjų rinkos“ zoną. Nuo šių metų pradžios kainos jau paaugo beveik 2 proc. Vidutinė kvadratinio metro kaina vasario pabaigoje pasiekė 4005 Eur. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būstas Vilniuje pabrango net 12,7 proc.
„Vidutinės klasės pasiūlos trūkumas jaučiamas jau pusmetį, tačiau dabar stebime ir ekonominės klasės disbalansą. Subalansuotas šiuo metu išlieka tik prestižinės klasės segmentas. Jei situacija nesikeis, tikėtina, kad šiemet būstas Vilniuje gali brangti ir daugiau nei 10 proc.“, – prognozuoja U. Žiogelė.
Kaune – rinka stabili, Klaipėdoje – pasiūlos paradoksas
Laikinoji sostinė vasarį išlaikė stabilumą: užfiksuoti 160 sandorių (antras didžiausias rezultatas per metus). Priešingai nei Vilniuje, Kauno rinka šiuo metu subalansuota, nors jau kurį laiką pastebimas aukštesnės klasės būsto trūkumas. Dėl pasiūlos struktūros pokyčių vidutinė kaina Kaune vasarį kiek mažėjo (1,98 proc.) iki 3253 Eur/kv. m, tačiau metinis augimas siekia solidžius 12,9 proc. Šiuo metu pasiūlą Kaune sudaro 1121 būstas.
Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje stebimas ryškus atotrūkis tarp pirkėjų poreikių ir esamos pasiūlos (625 būstai). Gyventojų interesas įsigyti būstą nemažėja, bet pardavimų augimą stabdo ekonominės klasės būsto deficitas. Vasario mėnesį pajūryje užfiksuoti 57 sandoriai. Iš jų – net 74 proc. sudarė prestižinis būstas.
„Klaipėdoje matome ryškų asortimento neatitikimą pirkėjų poreikiams. Vos 20 proc. pasiūlos sudaro ekonominė klasė, kuri yra pagrindinis paklausos variklis. Tuo tarpu net 54 proc. objektų priskiriami prestižinei klasei. Būtent dėl šio struktūrinio poslinkio stebime augančias kainas – nuo metų pradžios jos uostamiestyje kilo beveik 4 proc. iki 3490 Eur/kv. m, nors atskiruose projektuose reikšmingų pokyčių nefiksuojame“, – pastebi U. Žiogelė.
„Citus“ rezultatai Per vasario mėnesį „Citus“ valdomuose projektuose sudaryti 46 sandoriai: 29 Vilniuje, 1 Kaune ir 16 Druskininkuose.
*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų. Iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, nes jie dažniausiai susiję su ankstesnių mėnesių pardavimais, todėl neparodo tikrojo einamojo laikotarpio paklausos. Dėl tos pačios priežasties kartais mėnesio statistika išauga, kai vienu metu į apskaitą įtraukiami pavėluotai įregistruoti sandoriai (anksčiau sudaryti susitarimai) – taip konkretaus mėnesio rezultatas laikinai padidėja. Visi duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, tačiau ilgesniu laikotarpiu galutinės tendencijos išlieka tos pačios.
