Kauno miesto taryba lapkričio 14 d. patvirtino Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją. Ją parengė VšĮ „PVC”, UAB „Jostra”, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas ir UAB „AF-TSP”.
Strategijoje pateikiama ne tik Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategija, bet ir priemonių planas, kaip pertvarkyti visą šilumos tiekimo (gamybos, perdavimo, vartojimo ir pardavimo) sektorių, kad būtų užtikrintas gamybos efektyvumas, ženkliai sumažinti energijos nuostoliai ją vartojant ir perduodant, sukuriama ir skatinama konkurencija, tuo neutralizuojant neigiamą monopolijos įtaką šilumos gamyboje ir kuro tiekime.
„Ruošiant miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją, buvo padaryta labai daug darbo. Dabar miestas turės dokumentą, kuriame nurodytos gairės, kaip toliau turės būti vystomas Kauno miesto šilumos ūkis”, – teigė Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
Strategijoje nurodomi tikslai, kuriuos Kaunas turi pasiekti iki 2022 metų:
- efektyvi šilumos gamyba, tiekimas ir vartojimas (65-70 proc. šilumos gaminti kogeneraciniame cikle; nuostolių dalį perdavime sumažinti iki 14 proc.; vidutines šilumos sąnaudas pastatuose sumažinti iki 84 kWh/ m2),
- saugumas ir tiekimo patikimumas (kad iškastinis kuras sudarytų ne daugiau kaip 50 proc. viso naudojamo kuro; kad vieno gamintojo dalis tinkle neviršytų 40 proc. patiekiamo į tinklą šilumos kiekio),
- konkurencinės rinkos sąlygos (kad būtų sukurtos, patvirtintos ir įgyvendinamos priėjimo prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų Kauno mieste taisyklės („Grid code”), kurios užtikrina aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles visiems sistemos naudotojams (gamintojams, vartotojams, tiekėjams) ir skatina konkurenciją tarp šilumos gamintojų; kad vieno gamintojo dalis tinkle neviršytų 40 proc. patiekiamo į tinklą šilumos kiekio),
- darni plėtra (kad modernizuotų daugiabučių dalis procentais arba vienetais lyginant su 2012 metais sudarytų 1917 vnt.; kad modernizuotų kvartalų (apimant daugiabučius pastatus, teritorijų inžinerinius tinklus ir gerbūvį) kiekis vienetais sudarytų 7; kad šilumos dalis, pagaminama naudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius būtų ne mažesnė kaip 50 proc.; kad veiktų pastatų efektyvaus energijos vartojimo techninės kontrolės ir stebėsenos sistema).
Viešųjų ryšių poskyrio informacija
