Prieš trejus metus duonos kąsnio užsidirbti išvykusi kaunietė nebeturės kur sugrįžti. Būstas, kurį moteriai skyrė Kauno savivaldybė, kartu su jos ir nepilnametės dukters daiktais parduotas iš varžytynių. Anglijoje gyvenanti 45 metų Audronė Slušnytė apsipylė ašaromis, kai sužinojo, kad jos vienintelius namus pardavė jai nežinant.
„Nieko neliko, atrodo, kad ir manęs jau nebeliko. Valdžia atėmė vienintelius namus. Aš ir mokesčius mokėjau, ir tą butą prižiūrėjau“, – braukdama ašaras kalbėjo moteris.
Kuklus būstas priklausė buvusiai savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“, kurios bankrotas tęsiasi jau septynerius metus. Butai kartu su juose esančiais gyventojais kone pusvelčiui pardavinėjami iš varžytynių.
Ar kitų nuomininkų taip pat laukia A.Slušnytės dalia?
Namus prižiūrėjo ir remontavo
Savivaldybės suteiktame būste Savanorių prospekto 226-ajame name A. Slušnytė gyveno nuo 1985 metų.
Kaunietė, viena auginanti 16 metų dukrą, džiaugėsi nors ir menkučiais, tačiau savais namais. Net tūkstančio litų paskolą paėmė, kad galėtų juos papuošti.
„Sekciją, televizorių pirkau. Tik neseniai paskolą grąžinau, o dabar net nežinau, ar pirkėjas man grąžins tuos daiktus. Nieko nebeturiu“, – kalbėjo viešbučio kambarine Norviče, esančiame už 200 mylių nuo Londono, dirbanti moteris.
Spalio pabaigoje A. Slušnytė sužinojo, kad jos namus valdžia staiga ėmė ir pardavė. Žinią jai perdavė draugiška kaimynė.
Anksčiau savivaldybei priklausiusį butą, kol nuomininkė dirbo užsienyje, įsigijo to paties namo gyventoja – kaimynė. Registrų centre kaip buto savininkas įregistruotas Saulius Jakutavičius.
Algos neužteko pragyventi
Gyvendama Kaune A. Slušnytė dirbo viename prekybos centrų. Tačiau salės darbuotojos algos vos užteko pragyventi.
Prieš trejus metus moteris pirmą kartą išvažiavo į Angliją. Ten jau dirbo giminaitė, kuri ir pasiūlė atvažiuoti.
„Prarasti neturėjau ką. Dukrą reikia auginti. Susikroviau daiktus ir išvažiavau, o po kurio laiko ir dukrą atsivežiau“, – nelengvą savo dalią prisimena kaunietė.
A. Slušnytė jaučiasi viena kaip pirštas – be artimųjų, be vyro. Tėvai jau seniai mirę.
Į namus Kaune ji grįždavo gana dažnai – po du tris kartus per metus. Anglų kalbos beveik nemokanti moteris neplanuoja visą laiką gyventi Anglijoje, šiek tiek užsidirbusi ji ketino grįžti į Kauną. Tik visa bėda, kad grįžti nebėra kur.
Bute – jaukių namų dvasia
Parduotas kambarys bendrabutyje užrakintas. A. Slušnytės patikėtinė nedrąsiai pasuka raktą durų spynoje.
Kambaryje – tvarka ir švara. Atrodo, tik neseniai po visas kertes čia sukosi darbščios moters rankos. Butas neprimena tipinio bendrabučio būsto: prie lango pūpso odinė lova, prie sienos stovi sekcija, kurioje tvarkingai sudėlioti indai, ant rašomojo stalo – kompiuteris.
Nedidele pertvara atskirtoje patalpoje įrengta maža virtuvėlė.
Kambario palubėje atvykusį svečią pasitinka smagiai besišypsantys pliušiniai meškinai, pasienyje ant lentynėlės sukrautos higienos ir kosmetikos priemonės.
„Atėjo naujoji šeimininkė ir sako: kad kambaryje neliktų nė vieno daikto, prašom viską iškraustyti“, – nerimo neslėpė A. Slušnytės draugė.
Nusipirkti buto nepasiūlė?
A. Slušnytės butas buvo parduotas spalio viduryje.
Kaunietė įsitikinusi, kad jos kambarys bendrabutyje, kaip ir kiti savivaldybės būstai, pusvelčiui parduodami tik saviems.
„Girdėjau, mano butą pardavė už 9 tūkst. litų“, – stebėjosi moteris.
A. Slušnytė tikina seniai norėjusi šį būstą išsipirkti, tačiau vis nebuvo galimybės, o prieš parduodant jos namus iš varžytynių pasiūlymo įsigyti butą neišgirdo.
„Dar sausio mėnesį siuntėme anketas, kur siūlėme atsakyti į klausimus, ar nuomininkas nori nusipirkti būstą.
Iš A. Slušnytės atsakymo negavau, anketa grįžo mums tuščia“, – teigė bankrutavusios įmonės „Namų priežiūra“ administratorius Stasys Sipavičius.
Jis nenorėjo atskleisti, už kokią sumą butas buvo parduotas. Už baldus ir daiktus, kurie priklauso nuomininkui, bankroto administratorius esą nėra atsakingas.
Nuomininko išmesti negalima
Tačiau būstą su gyva nuomininke įsigijusiam pirkėjui jos atsikratyti turėtų būti sunkoka.
Teisės įeiti į butą naujasis šeimininkas neturi, kol nėra nuomininkės.
O ši po patirto šoko nusiteikusi gana ryžtingai – kreipėsi į advokatę ir reikalauja, kad savivaldybė suteiktų jai naują būstą.
Savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Birūta Kaulakytė kreipėsi į miesto politikus, kad šie priimtų sprendimą padengti įmonės įsiskolinimus iš savivaldybės biudžeto.
Kol kas miesto valdžia priimti tokio sprendimo neskuba.
Politikams nerūpi ir tai, kad kas mėnesį už bankroto administravimą iš savivaldybės biudžeto išskaičiuojama beveik 12 tūkst. litų.
„Visi gyventojai turi neterminuotas nuomos sutartis. Kambariai bendrabučiuose buvo suteikti kaip socialinis būstas. Nuomos sutartį gali nutraukti tik teismas“, – aiškino valdininkė.
Jei politikai nepritars siūlymui perimti „Namų priežiūros“ įsiskolinimus, lazda esą atsisuks kitu galu.
„Savivaldybei reikės nupirkti naujus būstus, o tai kainuos apie 7 mln. litų“, – skaičiavo B. Kaulakytė.
Specialistė patvirtino, jog kartu su gyventoju būstą įsigijęs pirkėjas taip lengvai atsikratyti nuomininko negalės: „Juk keičiasi tik šeimininkas, o gyventojas lieka tas pats. Nuomą jis turės mokėti naujam šeimininkui.“
Skolos mažėja labai lėtai
2004-aisiais savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ bankrotą paskelbęs teismas priteisė 2,5 mln. litų kreditorinių įsiskolinimų.
Per septynerius metus skola sumažėjo iki 1 mln. Daugiausia gyventojai skolingi už elektrą.
Iš viso „Namų priežiūrai“ priklausė 340 būstų Riešutų, Kalniečių, Gričiupio, Jonavos, Veiverių, A. Mickevičiaus, M. Gimbutienės gatvėse, Savanorių prospekte. 100 jau parduoti, dar 200 būstų gyvena nuomininkai.
Specialistai įsitikinę, kad butų vertė didesnė nei skolos, tačiau nepaisant to jie pardavinėjami pusvelčiui.
„Dar 2006 metais siūliau Kauno politikams padengti skolas ir pamiršti šias problemas. Niekas mano prašymų neišgirdo“, – teigė S. Sipavičius.
Jis perspėjo, kad užsitęsusi bankroto procedūra gali baigtis tuo, kad būstai bus parduodami už 50 litų už kvadratinį metrą.
Per 7 metų laikotarpį vien bankroto administratoriui iš savivaldybės biudžeto sumokėta per 1 mln. litų.
Kaunietė piktnaudžiauja būstu
Birutė Daugėlienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, mano, kad Anglijoje gyvenanti kaunietė socialiniu būstu piktnaudžiavo.
„Šiuo atveju vaikas išvyko kartu su motina. Ji kaip įstatyminė atstovė gyveno savivaldybės patalpoje, kuri yra skirta kaip socialinis būstas. Jeigu pasikeitė motinos gyvenamoji vieta, logiškai galvojant jinai tuo socialiniu būstu nesinaudoja. Atvykimas tik retkarčiais nėra priežastis išlaikyti savivaldybei tą būstą.
Yra labai daug norinčių patekti į socialinį būstą žmonių, kurie tikrai neturi kur prisiglausti. Konkretų atvejį vertinu kaip tam tikrą piktnaudžiavimą.
Nesame susidūrę nė su vienu atveju, kad kas nors būtų skundęsis būtent dėl socialinio būsto pardavimo, kai gyventoja yra užsienyje“, – teigė B. Daugėlienė.
