Paskolų palūkanų grafikuose įsivyravo ramybė. EURIBOR stabilizavosi ties 2 proc. riba, jau kelis mėnesius beveik nekinta ir vidutinė naujai Lietuvoje išduodamų būsto paskolų palūkanų norma. Tokia situacija gyventojams kelia klausimą – ar jau atėjo metas peržiūrėti savo būsto paskolos sąlygas ir fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui?
Stabilumas – trumpam ar ilgam?
Šių metų pradžioje nemažai ekonomistų manė, kad ECB nustatoma bazinė palūkanų norma antroje metų pusėje ir toliau mažės, o 2026 m. gali pasiekti 1 proc. ar dar mažesnę ribą. Vis tik šiandien tokios prognozės girdimos vis rečiau – pamažu stiprėja nuomonė, kad palūkanos jau pasiekė dugną.
„Apie palūkanų nusistovėjimą signalizuoja ir Lietuvos banko duomenys. Pagal juos, pastaruosius keturis mėnesius mūsų šalyje naujai išduodamų paskolų vidutinė palūkanų norma, kurią sudaro EURIBOR ir banko marža, nežymiai svyruoja tarp 3,63 ir 3,66 proc.“, – pastebi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Pasak jo, palūkanoms nusistovėjus, būsto paskolas turintiems gyventojams pats metas peržiūrėti savo paskolų sąlygas ir galbūt pakoreguoti finansinius sprendimus.
„Kol bazinė palūkanų norma nepradėjo kilti, reikėtų peržiūrėti sutarties sąlygas, pasitikrinti, ar galima sumažinti maržą, o galbūt pagalvoti ir apie fiksuotas palūkanas. Užfiksavus jas, pavyzdžiui, penkeriems metams, bus galima saugiau jaustis ir tiksliau planuoti šeimos biudžetą“, – sako J. Ivaška.
Jis pripažįsta, jog šiuo metu skirtumas tarp fiksuotų ir kintamų palūkanų nėra reikšmingas.
„Kol palūkanų norma turėjo tendenciją mažėti, vartotojų, norinčių pasirinkti fiksuotą normą, buvo labai nedaug. Tačiau palūkanų cikliškumas leidžia manyti, kad, prasidėjus naujam augimo etapui, susidomėjimas fiksuotomis palūkanomis vėl išaugs“, – sako J. Ivaška.
Kada naudinga refinansuoti?
Refinansavimo sprendimas gali būti ypač aktualus dideles paskolas turintiems gyventojams, kuriems net ir menki EURIBOR pokyčiai gali reikšti gana didelius finansinius pokyčius.
„Jiems fiksuotos palūkanos gali tapti tam tikru draudimu nuo galimo išlaidų šuolio. Tiesa, perėjimas nuo kintamos prie fiksuotos palūkanų normos ar atvirkščiai gali būti apmokestinamas, tad prieš priimant sprendimą reikėtų įsivertinti visas sąlygas“, – pastebi J. Ivaška.
Tarp šių sąlygų ekspertas įvardija notaro, turto vertinimo ar naujos sutarties sudarymo išlaidas.
„Kartais pasitaiko situacijų, kai kelių šimtųjų procento dalių skirtumas paskolos maržoje realiai gali reikšti vos kelių ar keliolikos eurų sumažėjimą mėnesinėse įmokose. Pridėjus papildomas išlaidas, paskolos refinansavimo naudos galima ir nepajusti, tad kiekvienu atveju reikia skaičiuoti individualiai“, – pastebi „Urbo“ banko atstovas.
Ekspertas priduria, jog dauguma atvejų veikia „auksinė taisyklė” – jei turimos būsto paskolos marža yra didesnė už tai, ką bankai šiuo metu siūlo naujiems klientams, refinansavimas beveik visada yra teisingas pasirinkimas.
Dažniausios klaidos
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius sako, jog dažniausia paskolų turėtojų klaida – pernelyg emocinga reakcija į rinkos naujienas.
„Vos pasirodžius žiniai apie bazinių palūkanų pokytį, kai kurie žmonės skuba refinansuoti paskolas, keisti palūkanų tipą ar pirkti nekilnojamąjį turtą, nesulaukę ilgalaikių tendencijų patvirtinimo. Tokių veiksmų pasekmė – neefektyvumas, nusivylimas, o kartais ir realūs finansiniai nuostoliai“, – įspėja J. Ivaška.
Kitas kraštutinumas, anot jo, yra visiškas pasyvumas, kai klientai neseka rinkos, nereaguoja į jos siunčiamus signalus ir nesirūpina savo turima paskola – nefiksuoja palūkanų baziniam rodikliui kylant ir taip rizikuoja permokėti.
Pasak eksperto, nors situacija šiandien ir atrodo stabili, finansų rinkos niekada ilgai nebūna statiškos. Tikslinga bent kartą per metus pasitikrinti, kokios palūkanos vyrauja ir kokius signalus siunčia rinka. Jos tendencijas geriausiai atspindi naujai išduodamų būsto paskolų vidurkiai, kuriuos galima rasti Lietuvos banko svetainėje.
