Seimas pritarė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisoms, patikslindamas įstatyme reglamentuotas sąlygas teisei į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatyti ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus, skatinant atsakingą paramos gavėjų elgesį naudojantis valstybės teikiama parama.
Komiteto išvadas pristačiusio Seimo nario Jono Varkalio teigimu, paramos būstui įsigyti įstatyme nustatyta galimybė finansuoti ir valstybei prisidėti prie būsto nuomos nepasiturintiems gyventojams, tačiau dažnai būsto kompensaciją gauna ir labai prabangų būstą sostinėje nuomojantys Lietuvos piliečiai: „Pasitaiko atvejų, kuomet būstą piliečiai nuomojasi ir už 1 tūkst. 800 eurų, o valstybė prisideda prie tokio būsto nuomos, ir kompensuoja dalį nuomos lėšų.“
Pasak Seimo nario, pasitaiko ir atvejų, kuomet nepilnametis, tapęs pilnamečiu, vis dar gyvena savo mamos bute, kreipiasi paramos, nes kambarį vaikystės namuose, esą, nuomojasi. Tokiam asmeniui skiriama savivaldybės išmoka.
Kompensaciją iš už būsto nuomą sugeba gauti ir universitetų bendrabučiuose gyvenantys studentai.
„Į universitetus valstybė jau investuoja suteikdama lengvatines sąlygas arba galimybes savo studentams gyventi universitetų kambariuose. O čia yra jau antra parama, ji nėra visai sąžininga, bent jau tokia buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija diskusijų metu. Todėl ir siūlome, kad turbūt antrą kartą kompensuoti už būstą nėra teisingas kelias“, – projekto pristatymo metu gruodžio pradžioje sakė pataisų iniciatorė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Priimtomis pataisomis įstatyme įtvirtinta, kad paramos negalės kreiptis fiziniai asmenys išsinuomavę savo ar savo šeimos narių artimiesiems giminaičiams priklausantį gyvenamąjį būstą; švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms, nuomojant nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomus bendrabučius) priklausantį būstą.
Atsižvelgiant į priimtus pakeitimus, įstatyme patikslintas ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. Siekiant, kad šeimos, kurioms reikalinga parama būstui, galėtų tinkamai ja pasinaudoti, viršutinė būsto nuomos kompensacijos suma diferencijuota pagal šeimos narių skaičių.
Taip pat nustatyta, kad asmenims ir šeimoms būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai paaiškėja, kad būstas nuomojamas iš asmens ar šeimos narių artimųjų giminaičių, ar paaiškėja, kad gyvenamosios patalpos nuomojamos nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomame bendrabutyje iš švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų.
Įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. Iki šios dienos asmenų ir šeimų pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, įskaitant atvejus, kai kreiptasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą, baigiami nagrinėti, vadovaujantis sprendimo dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo priėmimo metu galiojančiomis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis.
Asmenims ir šeimoms, dėl kurių savivaldybės administracija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priėmė sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perskaičiuojamas pagal naujai įsigaliojusias nuostatas.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-3326(2) pritarė 79, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 8 Seimo nariai.
