Lietuvos sostinėje Vilniuje „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas lieka mažiausias iš visų Baltijos valstybių sostinių. Skaičiuojama, kad jeigu indeksas lygus 100, tai reiškia, kad namų ūkio atlyginimų vos pakanka įsigyti standartiniam būstui, t.y. būsto paskolos įmokai būtų skiriama apie 30 proc. atlyginimų.
Atitinkamai, jei indeksas yra didesnis nei 100, atlyginimų daugiau nei pakanka vidutiniam būstui įsigyti, o būsto paskola sudaro mažiau nei 30 proc. Kai indeksas mažesnis nei 100, atlyginimų būstui įsigyti nepakanka. Daroma prielaida, kad standartinis būstas yra 55 kv. m sostinėje tuomeninėmis vidutinėmis kainomis 2012 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, būsto įperkamumas Vilniuje padidėjo 14,7 proc. punkto iki 127,8.
Tačiau Taline jis buvo didžiausias, o Ryga rikiuojasi antroje vietoje. Taline indeksas paaugo 8,6 proc. punkto, iki 171,8, o Rygoje 5 proc. punkto, iki 156,7.
„Vilnius per ketvirtą ketvirtį išsiskyrė tuo, kad čia krito butų kainos ir žymiai sparčiau mažėjo palūkanų normos“, – sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Ji priminė, kad Vilniuje palūkanos, naudojamos apskaičiuoti būsto paskolą mažėjo sparčiau nei tarpbankinės palūkanų normos – per ketvirtį sumažėjo 32 punktais. Tai reiškia, kad Vilniuje per ketvirtį sumažėjo būsto paskoloms taikomos mažos.
Anot V. Šečkutės, prognozuojama, kad šiemet būstų pasiūla toliau augs, tačiau kartu šiek tiek sustiprės ir paklausa.
Iš Lietuvos miestų, didžiausias būsto įperkamumo indeksas yra Alytuje (384,8), Panevėžyje (291,6), Šiauliuose (246,8), Kaune (205,9), Klaipėdoje (166,7). Įperkamumo indeksas nepakankamas pajūryje – Palangoje (94,3) ir Neringoje (53).
